Seime ir Lietuvos edukologijos universitete dirbanti vilnietė ilgai nesuprato, kas jai yra. Visą dieną ji dirbo prie kompiuterio, laisvalaikiu leido laiką prie disertacijos, tad lydintis nuovargis jai atrodė normalus. Auksė manė, kad niekuo nesiskiria nuo daugelio šiuolaikinių žmonių, kurių gyvenimo tempas didelis.
Nuolat tikrino akis
Akinius įpratusi nešioti moteris stengdavosi neatsilikti nuo mados – dažnai juos keisdavo. Įsigydama naujus stilingus akinius A.Petruškevičiūtė pasitikrindavo regėjimą.
Tyrimai rodė, kad per daugelį metų jos trumparegystė mažai pakitusi.
Optikoje įsigyjant naujus akinius nė vienas specialistas jai nepasiūlė atlikti akių dugno tyrimų, pamatuoti akispūdžio ir įvertinti regos nervo būklės.
Dažniausiai būdavo atliekamas tik regėjimo tyrimas, bet jis nedaug ką pasako.
A.Petruškevičiūtei neramu pasidarė pernai artėjant Kalėdoms – akys vis labiau pavargdavo, o viena akis dažnai parausdavo, bet negalavimas greitai praeidavo.
Tiktai po to, kai lietuvė išvyko į komandiruotę Suomijoje ir viena jos akis smarkiau paraudo, ji nuskubėjo pas akių gydytoją.
Užbėgo trumpam
Nuo mokyklos laikų akinius dėl trumparegystės nešiojanti A.Petruškevičiūtė neplanavo ilgai užtrukti akių priežiūros ir gydymo centre „Rega“.
„Užbėgau trumpam, tikėdamasi, kad gydytoja išrašys man receptą, palašinsiu vaistų ir sumažės akies paraudimas“, – prisimena vilnietė.
Taupydama laiką Seimo darbuotoja suplanavo vizitą į netoliese esantį akių ligų centrą per pietų pertrauką.
Nors buvo žiema, pas gydytoją ji atėjo avėdama bateliais, nes nemanė, kad ilgai užtruks.
Tačiau vizitas užsitęsė, o ji pati niekaip nesuprato, kodėl gydytoja, medicinos mokslų daktarė Rasa Bagdonienė vis kartojo: „Čia kažkas neaišku.“ A.Petruškevičiūtę vertė sunerimti ir gydytojos veide atsiradusi raukšlė. Ji suprato, kad kažkas negerai.
Atlikusi tyrimą ir apžiūrėjusi akių dugną gydytoja R.Bagdonienė įtarė, kad galvos smegenyse, hipofizėje, susiformavo auglys, ir įteikė moteriai siuntimą atlikti galvos magnetinio rezonanso tyrimą. Medikė paragino jį atlikti kuo skubiau.
A.Petruškevičiūtė sutriko: artėjo metų pabaiga, buvo suplanuota išvyka į užsienį, kur turėjo vykti seminaras. Negalėjo būti jokių kalbų apie tai, kad reikia rimtai pasitikrinti sveikatą ir skirti tam bent dieną.
Be to, moteris niekaip nesuprato, koks gali būti ryšys tarp akių dugno ir galvos smegenų.
„Jūs nebeturite laiko laukti“, – šie žodžiai privertė suklusti Seimo darbuotoją.
Moteris ne kartą apsipylė ašaromis, praverkė visą naktį, nes nežinojo, kas jos laukia. Ji suprato, kad net ir gavusi atsakymą nežinotų, kur toliau kreiptis.
O kitą dieną atliktas magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad smegenyse – 38 milimetrų skersmens auglys. Jį gydytojai vadino milžinišku, darinys buvo išsikerojęs hipofizėje, greta gyvybiškai svarbių centrų.
Skubiai operavo
Pernai gruodžio 12 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose vilnietei buvo skubiai atlikta operacija. Per nosį auglį pašalinęs neurochirurgas profesorius Arimantas Tamašauskas prisipažino, jog jį nustebino faktas, kad mintis apie galimą darinį smegenyse kilo ne kam nors kitam, o akių ligų gydytojai.
Kaip auglys formavosi, iš kur jis atsirado? Nors neurochirurgai ištyrė pašalintą darinį, A.Petruškevičiūtei liko dar daug neatsakytų klausimų.
Ji suprato, kad viena pirmųjų gelbėtojų buvo gydytoja R.Bagdonienė. Per beveik mėnesį, kai teko gydytis Kauno klinikose, vilnietė dažniausiai sulaukdavo klausimo: kas įtarė auglį ir paragino kreiptis į neurochirurgus?
Skubi neurochirurginė operacija sugriovė vilnietės planus, jai nepavyko atlikti suplanuotų darbų, susijusių su disertacijos rengimu.
Dar tris savaites teko praleisti vienoje Druskininkų sanatorijoje. Į Seimą A.Petruškevičiūtė sugrįžo tiktai po kelių mėnesių. Sudėtingą operaciją patyrusiai moteriai teko pamažu pratintis prie įprasto darbo krūvio.
„Esu kantri. Kai man būna blogai, dažniausiai neretai galvoju: rytoj tikrai bus geriau“, – patirtimi dalijosi A.Petruškevičiūtė.
Langas į organizmo vidų
Tirti akių dugną svarbu kiekvienam žmogui netgi tada, jei jis niekuo nesiskundžia. Tai priminė gydytoja R.Bagdonienė.
„Akies dugnas – tai mažas langas į organizmo vidų. Dažnai akių ligų gydytojas būna pirmasis, kuris įtaria rimtą patologiją“, – aiškino gydytoja.
Akių dugno tyrimas taikomas tiek naujagimiams, tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Tikrinant naujagimių akis galima įtarti įvairius apsigimimus, nes dažnai akių dugno pokyčiai būna susiję su širdies ir kraujagyslių pažeidimais, galvos smegenų vystymosi sutrikimais. Net kūdikiams jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ar metais akyse išsivysto auglys.
„Kadangi akys – galvos dalis, atliekant tyrimą galima spręsti, ar viskas gerai galvoje. Iš to, kaip atrodo regos nervas ir kraujagyslės, galime įtarti, kad galvoje yra padaugėję turinio, pavyzdžiui, kaupiasi smegenų skystis ar formuojasi koks nors darinys“, – aiškino gydytoja R.Bagdonienė.
Iš akies obuolio išeinantis regos nervas keliauja per visą galvą iki pakaušio.
Gali atsitikti taip, kad jis susidurs su įvairiomis kliūtimis, pavyzdžiui, augliu arba aneurizma – kraujagyslių išsiplėtimu. Jei dėl kokių nors priežasčių yra spaudžiamos regos nervo skaidulos, akių ligų gydytojas tai visada pastebės.
„Kai yra pakitimų akių dugne, tai gali mus užvesti ant kelio ir padėti laiku nustatyti tam tikrą ligą. Dažnai okulistas būna pirmasis, kuris įtaria galvos smegenų auglį ar galvos kraujotakos sutrikimą“, – sakė gydytoja R.Bagdonienė.
Tikrinant suaugusio žmogaus akių dugną įvertinama akių kraujagyslių būklė.
Iš tokių tyrimų įmanoma nustatyti cholesterolio kiekį, padidėjusį kraujospūdį, įvertinti, ar negresia širdies smūgis, galvos kraujagyslių užsikimšimas dėl sutirštėjusio kraujo.
Kartais akių ligų gydytojai pirmieji pastebi prasidėjusį cukrinį diabetą ir kitas ligas, pavyzdžiui, sifilį, tuberkuliozę, kačių ir šunų platinamą infekcinę ligą toksoplazmozę, sarkoidozę, pažeidžiančią plaučius, ar net kraujo vėžį.
Akių ligų gydytojas gali įtarti, kad susiaurėjo kaklo kraujagyslės, atsirado galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas.
Tiriant akių dugną įmanoma diagnozuoti įvairius akių auglius, tinklainės įplyšimus. Laiku tai pastebėjus įmanoma sėkmingai gydyti ar pristabdyti ligą. Kai liga būna užleista, pacientui padėti kur kas sunkiau.
Kad specialistas tai pastebėtų, reikia tyrimo, dėl kurio būtina plėsti vyzdžius.
Jei žmogus tik užbėga į optiką norėdamas išsirinkti tinkamus akinius, jis dažniausiai bendrauja ne su akių gydytoju, o su optometrijos specialistu.
Tokio specialisto tikslas – parinkti tinkamus akinius. Tačiau jis netikrina akių vidaus, neapžiūri akių dugno – jis neturi teisės to daryti.
Neretai žmogui atrodo, kad jeigu jam parinkti akiniai, vadinasi, akims viskas gerai, ir jam net nekyla mintis papildomai užsirašyti pas akių ligų gydytoją.
„Tai, kad žmogus pasitikrino regėjimą ir gavo receptą akiniams įsigyti, dar nereiškia, kad jis išsityrė akis.
Kitas labai svarbus dalykas – jei akių ligų gydytojas žvilgteli į akies vidų neišplėsdamas paciento vyzdžių, tyrimas nėra kokybiškas“, – patarimą davė gydytoja R.Bagdonienė.
Svarbi hormonų reguliavimo dalis
Hipofizė – pasmegeninė liauka, esanti kaukolės ertmėje. Ji yra svarbi hormonų reguliavimo grandis.
Sutrikus hipofizės veiklai, jos funkcija dažniausiai suintensyvėja arba susilpnėja.
Pavyzdžiui, padidėjęs hipofizės hormonų išsiskyrimas vaikams sukelia gigantizmą, o suaugusiesiems – akromegaliją ir kitas ligas.
