Kaip rašo „The Daily Mail“, Seanin prieš penkerius metus buvo diagnozuotas Ehlers-Danlos sindromas.
Per pastaruosius dvejus ji buvo 14 kartų vežta į ligoninę, kiekvieną dieną geria 39 tablečių „kokteilį“ ir vaikšto su Zimmer rėmu – vaikštyne, kurią paprastai naudoja sunkiai judantys seni žmonės.
Merginos regėjimas nuolat silpsta, ji negali tinkamai valdyti savo rankų, tačiau net ir tokiomis sąlygomis ji sugebėjo šiemet baigti universitetą.
„Jaučiuosi, lyg būčiau įkalinta seno žmogaus kūne – turiu daugybę problemų, kurias jūs siejate su senatve.
Vaikštau su Zimmer rėmu, nes mano kūnas pernelyg silpnas, netenku regėjimo, nuolat kamuoja migrenos.
Jau pamečiau skaičių, kiek insultų ir priepuolių esu turėjusi“, – pasakojo Seanin.
Neleidžia ligai atimti gyvenimo
Nors ir kasdien kentėdama skausmus, ji tvirtina, kad neleis savo ligai atimti iš jos normalaus gyvenimo.
„Nebegaliu vairuoti, nes man dažnai suparalyžiuoja kojas, negaliu rašyti, nes gerai nevaldau rankų, – sakė ji. – Bet tai nesustabdė manęs, ir toliau siekiau savo svajonės tapti dietologe. Olsterio universitete baigiau žmogaus mitybos bakalauro kursą, dabar ruošiuosi siekti magistro“.
Dėl ligos Seanin užbaigti universitetą užtruko 5 metus.
2012 m. vasarą, tik pradėjus studijas, mergina patyrė didelį insultą.
Gydytojai nežino, kas tiksliai nulemia tiek daug jos insultų, tačiau mano, kad tai raumenų degeneracijos, sukeltos Ehlers-Danlos sindromo, pasekmė.
Kitaip nei daugumos insultų atveju, magnetinis rezonansas neparodė jokios smegenims padarytos žalos, nors į tą sritį nepakliūva pakankamai kraujo.
Mama didžiuojasi
Pacientams, sergantiems vadinamojo kraujagyslių tipo Ehlers-Danlos sindromu, sunkiausios komplikacijos yra neprognozuojami arterijų ir organų plyšimai.
Dėl plyšusios kraujagyslės prasideda vidinis kraujavimas, įvyksta insultas, žmogus uždūsta – tai dažniausia pacientų su šiuo sutrikimu mirties priežastis.
„Tai buvo baisu. Nesupratau, kas su manim vyksta. Man reikėjo 16 dienų gulėti ligoninėje.
Neurologas sakė, kad nežino, kaip tai atsitiko, ir sakė mano mamai, kad nežino, ar aš atsigausiu.
Tai buvo siaubingas, gąsdinantis laikas. Kai nubudau ir suvokiau, kad negaliu vaikščioti, persigandau. Niekus negalėjau nueiti be savo mamos, ji visur mane lydėjo“, – prisiminė Seanin.
Mergina grįžo studijuoti, tačiau iki pirmojo didelio insulto universitete niekas nežinojo, kad ji kiekvieną mėnesį važiuoja į ligoninę gydytis silpstančio regėjimo.
„Aš ja didžiuojuosi. Ji visada žvelgia į ateitį, – sakė merginos mama. – Tik pagalvokit, ji kiekvieną dieną kenčia skausmą ir kiekvieną dieną gali patirti insultą, bet ji negalvoja apie tai. Esu su ja 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, ir ji niekada dėl to nesiskundžia. Ji mane stebina.
4 kartus jai teko mokytis vaikščioti, ir visus kartus jai pavyko.
Per savaitę ji suvartoja 77 mg varfarino, kuris palaiko jos smegenų kraujotaką ir apsaugo nuo insulto, kai tuo tarpu daugumai žmonių tereikia gerti tik 2-4 mg. Tai neįtikėtini kiekiai 23 metų žmogui.
Daugybę kartų, kai ji buvo paguldyta į ligoninę, galvojau, kad ji nebegrįš namo“.
