Elektrokardiogramos „skaitymas“: kokios ligos joje užkoduotos?

„Elektrokardiograma – tai elektrinės širdies veiklos atvaizdavimas, atspindys. Širdyje yra mazgas, generuojantis elektrinius impulsus. Jie pasklinda po visą širdį, ją sužadina ir sukelia širdies susitraukimus. Tai įprastinis, nesudėtingas, nebrangus ir labai paplitęs tyrimas, įtrauktas į bet kurią kardiologo konsultaciją“, – pokalbį pradėjo kardiologė.

Pasak gydytojos, pacientai, neturintys medicininio išsilavinimo, negali tinkamai vertinti ir interpretuoti elektrokardiogramos, tačiau yra keli rodikliai, į kuriuos galima pažvelgti ir patiems.

„Normali kardiograma nereiškia, jog nėra širdies susirgimų. Ji gali būti nepakitusi, tačiau žmogus nebūtinai bus sveikas.

Taip pat svarbu žinoti, kad EKG pakitimų yra labai įvairių ir skirtingi susirgimai elektrokardiogramoje gali sukelti panašius pakitimus.

Todėl tinkamiausiai šį tyrimą įvertina kardiogramą registravęs medikas – tiek kardiologas, tiek vidaus, šeimos ar greitosios pagalbos gydytojas, kartu vertindamas paciento simptomus, ligos istorijos duomenis ir kitų tyrimų rezultatus“, – sakė medikė.

Jei norite patys pabandyti išanalizuoti elektrokardiogramą, visų pirma pažvelkite į kairėje pusėje esančius skaičiukus prie angliško žodžio „Rate“. Čia fiksuojamas širdies susitraukimų dažnis.

Ramybės būsenoje normalus širdies susitraukimų dažnis turėtų būti nuo 60 iki 90 k/min. Jei jis mažesnis nei 60, tai vadinama bradikardija. Kitaip tariant – tai suretėjęs pulsas. Neretai taip būna dėl vartojamų vaistų. Susirūpinti reikėtų, jei dažnis suretėja mažiau nei 50. Tokiu atveju būtina gydytojo konsultacija.

Jei širdies susitraukimų dažnis didesnis negu 90, mediciniškai tai vadinama takichardija. Širdies susitraukimų dažnis padidėja dėl įvairių fiziologinių priežasčių – susijaudinus, ar atlikus fizinį darbą. Jei širdies susitraukimų dažnis ramybėje aukštesnis nei 120-150 k/min, tai jau nėra normalu, galėtų būti sutrikęs širdies ritmas.

Kardiograma vaidina lemiamą vaidmenį diagnozuojant širdies ritmo ir laidumo sutrikimus.

Kardiologė G.Balčiūnaitė sakė, kad yra trys pagrindinės didelės širdies ligų grupės, kurias galima nustatyti užregistravus elektrokardiogramą.

Pirmoji grupė – širdies ritmo sutrikimai. Širdies ritmo sutrikimų yra labai daug ir įvairių. „Vieni iš dažniausiai pasitaikančių yra prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, ekstrasistolija, vadinamieji permušimai. EKG yra pagrindinis tyrimo metodas jiems diagnozuoti. Jei pajautėte, kad jūsų širdis ima plakti netvarkingai, neritmiškai, greičiau nei įprastai, jums galėjo sutrikti ritmas ir būtina kreiptis į kardiologą, kad šis kuo greičiau įvertintų širdies veiklą“, – dėstė G.Balčiūnaitė.

Dar viena didelė ligų grupė, kurią galima nustatyti būtent EKG metu – tai širdies laidumo sutrikimai, mediciniškai vadinami blokadomis. Jos išsivysto tuomet, kai susidaro kliūtis elektrinio impulso sklidimui kažkurioje širdies vietoje. Vienos blokados nepavojingos ir nereikalauja gydymo, o kitos gali kelti pavojų paciento gyvybei. Joms esant pacientai hospitalizuojami į intensyvios terapijos skyrių, kur suteikiama skubi pagalba. Esant pavojingoms blokadoms pacientas gali pajausti silpnumą, galvos svaigimą, pastebėti itin retą pulsą, 40 k/min ar dar mažiau, gali prarasti sąmonę.

Be širdies ritmo ir laidumo sutrikimų, kita dažnai pasitaikanti liga yra koronarinė širdies liga ir jos kraštutinė išraiška – miokardo infarktas. EKG labai svarbi diagnozuojant koronarinę širdies ligą, kuriai būdingas labai platus pasireiškimo spektras, nuo stabilios krūtinės anginos iki miokardo infarkto. Esant stabiliai krūtinės anginai pakitimų elektrokardiogramoje gali ir nebūti arba jie būna laikini. Vystantis miokardo infarktui, atsiranda būdingi pakitimai. Gydytojai vertina ST segmento pakilimą ar nusileidimą, T bangos pokyčius. Pagal tai, kuriose EKG derivacijose pakitimai atsiranda, gydytojai gali spręsti, kurioje širdies sienelėje vystosi infarktas.

Itin pavojingas yra miokardo infarktas su ST segmento pakilimu. Jis įvyksta užsikimšus širdies raumenį maitinančiai kraujagyslei. Tokiu atveju būtina kuo skubiau vykti į ligoninę ir nedelsiant pradėti gydymą. Jeigu pacientas nesikreipia laiku ir nesulaukia adekvataus gydymo, pradeda vystytis negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje. Infarkto zonoje formuojantis randui, keičiasi ir paciento EKG. Atsiranda vadinamoji Q banga, kuri EKG išlieka labai ilgai, metų metais. Todėl ir po dešimtmečio gydytojas, įvertinęs tokio paciento EKG, gali pasakyti, kad jis yra persirgęs miokardo infarktą. Visada naudinga į konsultaciją atsinešti ir senesnes EKG, jeigu tokių turite, kad gydytojas galėtų jas palygint.

Kiti širdies tyrimai

„Pacientai turėtų žinoti, kad tiek ritmo, tiek laidumo sutrikimai gali būti trumpalaikiai, įvykti bet kuriuo paros metu, nebūtinai gydytojo kabinete. Tokiu atveju registruojant EKG jokių pakitimų galima ir neaptikti“, – pabrėžė kardiologė.

Būtent dėl šios priežasties, norint nustatyti problemas, daromas kitas tyrimas – Holterio. Tai elektrokardiograma, registruojama 24 arba 48 valandas. Tyrimas atliekamas ambulatoriškai, pacientui uždedami elektrodai, EKG registruojantis aparatėlis ir galima vykti namo. Pacientas gyvena savo įprastą gyvenimą, o aparatas nesustodamas registruoja širdies veiklą. Šis tyrimas padidina tikimybę užfiksuoti trumpalaikius širdies veiklos sutrikimus, kurių nepavyksta užregistruoti įprastinės EKG metu.

Gydytoja priminė, kad šis tyrimas suteikia galimybę širdies darbą stebėti ir naktį. „Galime stebėti ar miego metu neatsiranda tam tikros širdies veiklos pauzės, reto pulso epizodai“, – sakė ji.

Dar vienas svarbus tyrimas, kurį kardiologai rekomenduoja – krūvio EKG arba veloergometrija. Tai elektrokardiograma, registruojama krūvio metu. Pacientas mina dviratį, apkrovimas laipsniškai didėja, o gydytojas viso tyrimo metu stebi elektrokardiogramą, matuoja kraujospūdį, taip pat vertina paciento savijautą. Pagrindinė šio tyrimo indikacija – koronarinė širdies liga. Krūvio metu galima išprovokuoti miokardo išemiją ir tai atsispindės kardiogramoje. Jei matome, kad krūvio metu atsiranda kardiogramos pakitimai, galima įtarti išeminę ligą, apie kurios gydymą konsultuoja gydytojas.

Kraujo spaudimas bei elektrokardiograma turi tam tikrą ryšį.

„Jei žmogus daugelį metų serga arterine hipertenzija (padidintas kraujospūdis), tačiau ji nėra tinkamai gydoma, tai per eilę metų atsiranda tam tikri širdies raumens pakitimai – širdies raumuo sustorėja, hipertrofuoja. Šie pakitimai ir matomi kardiogramoje“, – aiškino gydytoja. Amžius, nėštumas ir EKG

Medikė, paklausta, ar reikia jauniems ir sveikiems žmonėms registruoti elektrokardiogramą profilaktiškai, tikino, kad tikrai ne.

„Jeigu jaunas žmogus neturi jokių nusiskundimų, jaučiasi gerai, registruoti EKG nėra būtina. Štai vyresnio amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo to, kaip jaučiasi, reikėtų atlikti šį tyrimą profilaktiškai, ypač naudojantiems įvairius širdies darbą veikiančius vaistus“, – sakė gydytoja.

EKG nėra privalomas tyrimas nėštumo metu. EKG gali būti registruojama, jeigu nėščioji turi kokių nors nusiskundimų dėl širdies veiklos. Pavyzdžiui skundžiasi padažnintu ar netvarkingu širdies plakimu, jeigu ją vargina neįprastai intensyvus dusulys arba jeigu gydytojas išklausė širdies ūžesį. Kilus įtarimams dėl nėščiosios širdies darbo, ji turi būti siunčiama gydytojo kardiologo konsultacijai. Be įprastinės apžiūros ir EKG, gydytojas atliks ir širdies echoskopiją.