Lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu (vaginalinių, oralinių, analinių). Be to, jomis užsikrėtusi motina gali infekciją perduoti kūdikiui nėštumo, gimdymo metu. Besimptomis lytiškai plintančių infekcijų periodas yra laibai įvairus: nuo kelių dienų iki kelių mėnesių ir priklauso nuo konkretaus infekcijos sukėlėjo.
Pasak specialistų, šias ligas galima įtarti kai pasireiškia išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų; esant skausmingam, dažnesniam šlapinimuisi; esant baltoms apnašoms varpoje, makštyje ar burnoje, bėrimams lyties organų ir kitose srityse; padidėjus kirkšnių limfmazgiams; esant skausmingumui kapšelyje, pilvo apačioje ar kai peršti, ar skauda išeinamosios angos srityje ir kiti simptomai.
Anogenitalinės karpos dažniausiai atsiranda užsikrėtus žmogaus papilomos viruso infekcija. Užsikrėtus lytiškai plintančiomis ligomis gali skaudėti sąnarius.
Pasak rekomendacijų, esminiai lytiškai plintančių ligų prevencijos principai apima susilaikymą nuo lytinių santykių, t.y. abstinenciją. Tai – pats saugiausias būdas neužsikrėsti lytinių santykių keliu plintančiomis infekcijomis. Jo patikimumas – 100 procentų.
Taip pat rekomenduojama atidėti pirmuosius lytinius santykius; patariama būti monogamiškais; vengti atsitiktinių lytinių partnerių; atsakingai rinktis partnerius; su naujais lytiniais partneriais visada naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus) arba vengti lytinio kontakto kai pasikeičiama biologiniais skysčiais. Taip pat svarbu anksti diagnozuoti ir išgydyti šias ligas.
Neskiepytiems, rekomenduojama pasiskiepyti nuo virusinių hepatitų B ir A, žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
Metodinėse rekomendacijose apžvelgiama informacija apie prezervatyvų veiksmingumą ir su tuo susijusius dažniausiai užduodamus klausimus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai užregistruota daugiau susirgimų lytiškai plintančiomis ligomis lyginant su 2013 m. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, dažniausiai registruojama lytiškai plintanti infekcija – chlamidiozė, kuri negydoma gali tapti nevaisingumo priežastimi.
Lietuvoje lytiškai plintančios ligos dažniau registruojamos tarp vyrų. Dauguma susirgusiųjų – miestų gyventojai. Tai 20-34 metų amžiaus asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą. Dauguma šiomis ligomis užsikrėtusių vyrų nurodė, kad turėjo 2-3 lytines partneres per pastaruosius vienerius metus, moterys – vieną; kaip infekcijos šaltinį vyrai dažniau nurodė atsitiktinį arba nežinomą asmenį, moterys – sutuoktinį ar sugyventinį bei pažįstamą asmenį.
