Grįžus į Lietuvą ir padarius rentgeno nuotrauką paaiškėjo, kad plautyje yra įtartinas darinys. Tai buvo vėžys.
Smogė netikėtai
Nacionaliniame vėžio institute besigydanti V.Juodišienė neprisiminė, kad būtų kada nors sunerimusi dėl plaučių. Tai, kad vėžys buvo laiku nustatytas, ji vadino atsitiktinumu.
Šiemet balandžio 16-ąją pasiėmusi atostogų ji išvyko aplankyti Airijoje gyvenančių savo dviejų sūnų ir anūkų.
„Buvau sveika, bet kažkodėl per viešnagę temperatūra pakilo iki 39 laipsnių“, – prisimena moteris.
Tik grįžus į Lietuvą šeimos gydytoja nustatė plaučių uždegimą ir dėl visa ko nusiuntė pasikonsultuoti su onkologu, nes rentgeno nuotraukoje buvo matomas neaiškus darinys.
Anksčiau moteris manė, kad plaučių vėžys yra rūkančių vyrų liga, todėl jai tai negresia.
Sunkiai susirgusi V.Juodišienė rimtai susimąstė: „Tikriausiai Dievas man davė ženklą sustoti ir pagalvoti, ar reikia viso to, ką iki šiol dariau.“
Gera sveikata jai atrodė kaip savaime suprantamas dalykas. Ji niekada nerūkė, tik švenčių metu leisdavo sau pakelti taurę vyno. Ir gydymąsi ligoninėje moteris vadino atostogų pratęsimu, nes per 35 darbo metus tik du kartus buvo susirgusi ir gavusi nedarbingumo pažymėjimą.
Tikėjo, kad pasveiks
V.Juodišienė neabejojo, kad pavyks pasveikti: „Stengiuosi būti optimistė, esu kilusi iš didelės šeimos, sulaukiu ligoninėje daug lankytojų, todėl noriu visiems įkvėpti viltį, kad tikrai viskas bus gerai.“
Praėjusią savaitę, birželio 9-ąją, atlikus plaučių operaciją moteriai iš pradžių buvo sunku kalbėti, ypač telefonu. Ne tik užlūždavo balsas, bet ir buvo sunku įkvėpti.
Bet ligonė nesiskundė fizine kančia.
Kur kas labiau ją vargino būsena prieš operaciją, kai slėgė nežinomybė.
Po operacijos ji pasijuto kaip kitame pasaulyje, nes nuolat visų buvo lepinama dėmesiu.
Netgi kineziterapeuto patarimai, kaip reikia kvėpuoti, V.Juodišienei iš pradžių atrodė kaip vaikiškas žaidimas.
Ji negalėjo įsivaizduoti, kad kada nors pasijus tokia silpna ir priklausoma nuo kitų.
Plaučių operacija moteriai – sunkus išbandymas, ir dar praeis ne viena savaitė, kol sugis pjūvis po krūtine.
„Sunkiai susirgus laukia ilgas darbas – turi nepasiduoti ir stiprinti sveikatą. Niekas kitas už mane neatliks šio darbo. Kiekvienam šios ligoninės pacientui yra blogai, nes jis serga vėžiu. Todėl privalau galvoti ne apie ligą, o apie gyvenimą, turiu kovoti už save“, – vilties nepraranda V.Juodišienė.
Neranda atsakymo
Pasveikusi ji neketina keisti savo gyvenimo būdo.
Fiziškai stipri moteris iki susirgdama daug laiko skyrė šiltnamiui ir daržui – stengėsi užsiauginti kuo daugiau ekologiškų daržovių, nes pirkdama jų kitur ne visada būdavo rami, ar jos nėra sukaupusios kokių nors cheminių medžiagų.
Rinkdamasi maisto produktus ji atidžiai perskaitydavo etiketes, kad įsitikintų, ar juose nėra maisto priedų, įvairių konservantų.
Svarstydama, kas galėjo sukelti plaučių vėžį, ji nerado atsakymo.
Akcinėje bendrovėje „Grigiškės“ dirbanti moteris tikino, kad jos darbo sąlygos puikios.
Ligoninėje žmoną dažnai lankantis vyras taip pat dirba toje pačioje Grigiškių bendrovėje.
Ceche jis kvėpuoja dulkėmis, o jo žmona dirba prie kompiuterio biure, kur nėra jokio aplinkos užterštumo.
„Man pakenkti galėjo nebent kompiuteris“, – netvirtai pasakė pašnekovė.
V.Juodišienės liga – pavyzdys, kaip plaučių vėžys nusitaiko į nerūkančias ir sveiką gyvenimo būdą pasirenkančias moteris.
Kenkia ne tik rūkymas, bet ir aliejaus garai
Kasmet Lietuvoje nustatoma iki 1,5 tūkstančio naujų plaučio vėžio atvejų. Didžiausią ligonių dalį sudaro 60–70 metų vyrai, pradėję rūkyti prieš 30 ar 40 metų.
Tačiau didelė bėda – jaunos moterys, kurios niekada nerūkė, propagavo sveiką gyvenimo būdą, netgi laikėsi vegetarizmo ir vis tiek susirgo plaučių vėžiu.
Vien Lietuvoje nuo plaučių vėžio miršta tiek žmonių, kiek nuo krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio kartu sudėjus.
Viena svarbiausių priežasčių – rūkymas. Rizika susirgti plaučių vėžiu rūkantiesiems yra dešimt kartų didesnė nei nerūkantiems asmenims.
Daugiau nei 80 proc. pacientų gali kaltinti save, kad rūkė. Yra žinoma, kokios tabake esančios medžiagos išsiskiria tam tikroje temperatūroje ir kaip jos veikia gleivinės ląsteles.
Plaučių vėžį gali nulemti ir aplinkos veiksniai, nes žmonės gyvena apsupti jonizuojančios spinduliuotės. Pavyzdžiui, labai mažas radono – radioaktyviųjų dujų – kiekis yra gamtiniuose vandenyse. Iš statybinių medžiagų radonas kaupiasi patalpose. Šiuo metu įmanoma išmatuoti radono koncentraciją patalpose.
Plaučiams kenksmingos ir asbesto dulkės. Asbesto šaltinis – šiferio stogai. Yra žinoma, kad žmonės, gyvenantys asbesto turinčiuose namuose, kur kas dažniau serga plaučių vėžiu.
Šią hipotezę patvirtino ir vilniečiai onkologai, kurie kartu su švedais ieškojo asbesto kristalų plaučių audiniuose, – sveiko žmogaus plaučiuose neturėtų būti tokių cheminių medžiagų.
Plaučių vėžiui atsirasti taip pat turi reikšmės tai, ką valgome ir geriame. Užterštas sunkiaisiais metalais vanduo irgi yra pavojingas.
Azijoje, kur sparčiai daugėja plaučių vėžiu sergančių moterų, tai siejama su darbu virtuvėje, kur tvyro įkaitusio aliejaus garai. Mėgstančios daug gaminti Lietuvos moterys taip pat nėra apsaugotos nuo plaučių vėžio, nes į jų kvėpavimo takus taip pat patenka aliejaus garų. Netgi namų šeimininkėms gresia toks pavojus.
Klastinga liga sunkiai įveikiama
Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas, profesorius Saulius Cicėnas paaiškino, koks klastingas yra plaučių vėžys.
„Lietuvoje pastaruosius trejus metus mažėja sergamumas plaučių vėžiu. Tad džiaugiamės, kad taip pat mažėja ir mirštamumas nuo šios ligos.
Tačiau nėra gerai tai, kad apie 80 procentų pacientų patenka į gydytojų akiratį jau išplitus plaučių vėžiui. Mūsų pagrindinis tikslas – kuo anksčiau diagnozuoti šią onkologinę ligą.
Nėra klastingesnės ligos už plaučių vėžį. Plaučių vėžio gydymas visame pasaulyje – keblus dalykas, Lietuvoje taip pat ši liga sunkiau gydoma ir rezultatai nėra stulbinantys.
Todėl patarčiau kiekvienam žmogui, švenčiančiam 40-ąjį gimtadienį, pasitikrinti sveikatą ir po to tai daryti kasmet. Jei vargina kosulys, silpnumas, dusulys, skausmas kvėpuojant, sumažėja kūno svoris, būtina apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti rentgeno nuotrauką.
Susirgę plaučių vėžiu ne visi žmonės miršta. Yra ligonių, kurie praėjus 10 metų nuo plaučių operacijos sėkmingai gyvena. Norėtume, kad tokių pacientų būtų daugiau.
Per pastaruosius du dešimtmečius daug kas pasikeitė gydant plaučių vėžį. Anksčiau nustatę išplitusį plaučių vėžį žmogaus beveik negydydavome, jis gyvendavo tiek, kiek jam skirta.
Bet įvyko ne vienas proveržis – daug sužinota apie pačią navikinę ląstelę, todėl pavyko sukurti naujų vaistų ir naujų gydymo būdų.
Mokslininkai akcentuoja, kad tam tikrų hormoninių receptorių raiška yra svarbi ne tik sergant krūties, bet ir plaučių vėžiu. Plaučių ląstelėse aptikus tokių receptorių – tai blogos prognozės ženklas.
Yra ir tokių mokslinių darbų, kuriuose aprašoma, kad plaučių vėžiu sergančios moterys yra gydomos tokiais pačiais chemoterapijos preparatais, kurie skiriami ir susirgus krūties vėžiu.
Plaučių vėžys yra kaip chameleonas, sugebantis keisti savo spalvą. Piktybinės ląstelės suardo atakas, kurios būna nukreiptos prieš jas. Kad ir ką darytum, visame pasaulyje plaučių vėžio gydymo rezultatai nėra džiuginantys.
Šiuo požiūriu Lietuva nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, mums dar trūksta kelių procentų, kad galėtume atsidurti aukščiau šios raudonosios linijos. Kitos šalys yra aukščiau šios linijos, nes jose nepasitaiko tokių užleistų plaučių vėžio stadijų kaip Lietuvoje.
Anksčiau buvo kalbama, kad plaučių vėžys nėra jautrus imunoterapijai. Bet mokslininkams pavyko atrasti du naujus receptorius, kurie siejami su imunoterapija.
Netgi pavyko sukurti du naujus preparatus, blokuojančius šiuos receptorius.
JAV klinikinės onkologijos suvažiavime mokslininkai paskelbė, kad įmanoma net 27 procentais pailginti pacientų gyvenimo trukmę netgi tada, kai jie serga ketvirtos stadijos plaučių vėžiu.
Tokia galimybė atsiveria tada, kai yra blokuojami hormoniniai receptoriai. Kita vertus, gydymas labai brangus, todėl daugelis valstybių neišgali kompensuoti naujų medikamentų. Lietuvoje pacientai gali gauti šių vaistų tik tada, kai dalyvauja klinikiniuose tyrimuose“, – aiškino S.Cicėnas.
