Mastai nežinomi
Manoma, kad maždaug 60 procentų visų infekcinių ligų, kuriomis suserga žmonės, gali būti zoonotinės kilmės. Kitaip tariant – žmonės užsikrėtė nuo gyvūnų. Infekcinių ligų priskaičiuojama maždaug pusantro tūkstančio, taigi bent pusė jų – zoonotinės kilmės.
Įdomu tai, jog net 75 proc. pastaruoju metu iškylančių infekcinių ligų susijusios su laukiniais ar egzotiniais gyvūnais. Kartais tokias infekcijas diagnozuoti itin sunku, nes jų atvejų pasitaiko vienetai, taigi ir medicina nėra sukaupusi pakankamai žinių apie jų diagnostiką.
Lietuvoje nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių užsikrečia nuo egzotinių gyvūnų, nes tokia statistika paprasčiausiai nėra vedama. Tačiau tai nereiškia, jog tokių ligų tiesiog nėra. Juolab, kad dėl išsivysčiusios susisiekimo sistemos, kuomet galime per kelias valandas atsidurti kone kitame pasaulio gale, infekcinių ligų, susijusių su egzotiniais gyvūnais, grėsmė tik didėja. Nebūtina juos netgi laikyti namuose.
Egzotiniais gyvūnais yra laikomi ir triušiai, šeškai, įvairūs driežai, varliagyviai, žuvys. Skaičiuojama, kad juos laiko maždaug 12 proc. šeimų.
Dažniausios ligos
„Viena dažniausių ligų, susijusių su egzotinių gyvūnų laikymu – salmoneliozė. Jungtinėse Amerikos valstijose atliktas tyrimas parodė, kad net 14 proc. visų salmoneliozės atvejų buvo susijęs su vėžlių laikymu. Kodėl? Vaikai su jais žaidžia, priglaudžia, pabučiuoja. Vėliau JAV buvo priimtas įstatymas draudžiantis laikyti mažus vėžlius, ir salmoneliozės atvejų sumažėjo net 100 tūkst.
Dabar skaičiuojama, kad skirtingose šalyse salmoneliozės atvejų, susijusių su vėžlių, laikymu yra nuo 1 iki 8 procentų. Jungtinėje Karalystėje kasmet net 6 tūkst. salmoneliozės atvejų susiję su roplių laikymu. Paskaičiuota, jog namuose laikomi ropliai padidina riziką susirgti salmonelioze net 17 kartų.
Lietuvoje salmoneliozės atvejai dažniausiai siejami su paukščiais, jų mėsos valgymu. Tačiau iš tikro niekas nefiksuoja konkrečių salmoneliozės priežasčių, tad neatmetama galimybė, jog namuose laikomi egzotiniai gyvūnai taip pat yra šios ligos priežastis“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedros docentas Alvydas Malakauskas.
Varliagyviai yra ir kitų ligų platintojai. Jie gali užkrėsti netgi tuberkulioze. „Jungtinėse Amerikos valstijose žinomi atvejai, kai žmonės tuberkulioze užsikrėtė netgi nuo dramblių zoologijos sode. Be abejo, niekas namuose tokių gyvūnų nelaiko, bet šis atvejis parodo, kad galimybė užsikrėsti yra netgi lankantis zoologijos sode.
Kas dar aktualu Lietuvai? Hepatitas A, grybelinės ligos. Pastarosiomis dažnai užsikrėtę yra triušiukai, paukščiai. Nuo triušiukų neretai užsikrečiama įvairiais parazitais. Skaičiuojama, kad jei parazitais yra užsikrėtęs namie laikomas triušis, jūsų kiaulytė, bent penktadalis žmonių taip pat užsikrečia“, – teigė docentas.
Neretai žmones puola ir gyvūnų erkutės, kurias aptikti sunku, nes įprastai jos įkanda ir pabėga. Žmonėms gali pasireikšti niežulys, randai, šašai, tačiau tikroji jų priežastis būna nė nenustatoma. Todėl jei pamatote įvairių nuplikimų pas triušius, žiurkes, jūrų kiaulytes, reikėtų atkreipti dėmesį, ar ir jums nepasireiškia dermatitas.
„Lietuviai taip pat mėgsta laikyti įvairius egzotinius paukščius – papūgas, kanarėles, nuo kurių neretai užsikrečiama įvairiomis ligos. Gali pasireikšti plaučių pažeidimai, sąnarių ligos“, – vardino A.Malakauskas.
Didžiausią riziką kelia spontaniškas gyvūnų pirkimas, kuomet nei tėvai, nei vaikai nieko nežino apie gyvūną, jo sveikatą, galimas ligas. Jie neturi patirties, nežino, kaip prižiūrėti gyvūną, kaip valyti jo narvą.
Kaip neužsikrėsti?
„Kaip išvengti egzotinių gyvūnų platinamų ligų? Pirmiausia laikytis higienos taisyklių. Jos pakankamai elementarios – nebučiuoti gyvūnų, neglausti arti burnos. Tai labai mėgsta daryti vaikai, o jų imunitetas dar pakankamai silpnas.
Kitas patarimas – nevalgyti, negerti, kai žaidi su gyvūnu. Be abejo, po kontakto su juo ar aplinka, kurioje buvo gyvūnas, labai svarbu gerai nusiplauti rankas. Iki tol nepatariama liesti savo veido, plaukų, drabužių.
Labai dažnai gyvūnų neišgertą vandenį žmonės pila į kriauklę. Taip keliama rizika, jog veliau plaunant indus galima bakteriją pernešti ant indų, stalo įrankių. Todėl neišgertą vandenį reikėtų pilti į klozetą“, – paaiškino A.Malakauskas.
