LSMU ligoninės Ginekologijos skyriaus vadovo Valdemaro Kruminio teigimu, nuo to laiko, kai prasideda ovuliacija ir galimybė pastoti, iki to laiko, kai baigiasi ši funkcija – yra aktyviausias folikulų formavimosi laikotarpis, visų cistinių darinių susidarymo galimybė tuo metu yra didžiausia.
Grėsmingiausios tos cistos, kurios atsirado po menopauzės, tuo metu kiaušidėse bet koks darinys kelia didžiausią susirūpinimą, tad išsamūs tyrimai ir cistos stebėjimas – būtinas. Dėl didelio pavojaus specialistai daugiausiai dėmesio ir skiria būtent tokioms cistoms.
Funkcinės cistos didelio pavojaus nekelia
Kokie veiksniai skatina cistų susidarymą? V.Kruminis sako, kad konkrečių duomenų nėra, cistų randa net ką tik gimusioms mergaitėms, tačiau imliausias amžius tuomet, kai kiaušidės intensyviai funkcionuoja – nuo brendimo pradžios iki menopauzės. Tačiau reikia pabrėžti, kad funkcinės cistos didelio pavojaus nekelia. Jos susiformuoja dėl to, kad vienaip ar kitaip sutrinka normalus folikulo vystymasis folikulų brendimo metu arba iš ovuliavusio folikulo vietoje susidarančio geltonkūnio. Kadangi šis procesas gali vienaip ar kitaip sutrikti, nesprogus folikului arba užsitęsus geltonkūnio raidai, kaupiasi skystis, kuris suformuoja cistą. Funkcinės cistos dažniausiai savaime sunyksta.
Tad reikėtų skirstyti gerybinės ir piktybinės kilmės cistinius darinius. „Bet kuri cista, kol jos neištyrėme, kelia baimę, nes blogiausia liga, kurios požymiu gali būtent cista – kiaušidžių vėžys, bet tai nėra pati dažniausia situacija“, – pabrėžė V.Kruminis.
Dažnai cistos nesukelia diskomforto ir yra be simptomų, kol neatsiranda jų komplikacijos. Radus funkcinę cistą, ją reikia stebėti, nes nestebint, kaip ji keičiasi, galima laiku nepastebėti kiaušidžių vėžio pradinės stadijos. Cista visais atvejais gali sukelti diskomfortą dėl savo dydžio, gali apsisukti arba apsukti kiaušidę ir kiaušintakį, tokia situacija sukelia ūmius skausmus, tokiu atveju, operacija būtina. Operacijų apimtys šiais atvejais labai įvairios – nuo organą išsaugančios manipuliacijos iki kiaušidės ar net kiaušintakio pašalinimo.
Ar cistų atsiradimui daro įtaką genai, hormonai?
Gydytojo teigimu, genetiniai veiksniai šiek tiek padidina riziką susirgti kiaušidžių piktybine liga, tačiau, nors žmogaus genai beveik viską lemia, cistų susidarymas nebūtinai būna genetiškai paveldėtas.
Kiaušidės – audinys, jautrus hormonų poveikiui. Visuomenėje plačiai naudojama hormoninė kontracepcija – gali būti skiriama kaip profilaktika, bet tik funkcinių cistų susidarymui. Duomenų, kad hormoninė kontracepcija skatintų cistų atsiradimą, nėra.
Jei gydytojas mato, kad tai gali būti funkcinė cista, ją reikia stebėti, nes ji greičiausiai pati išnyks per keletą mėnesių. Jei tai didelis darinys – virš penkių centimetrų, arba yra daug ertmių, reikia išsamesnio tyrimo, pasitelkiant pagalbinius metodus, mąstoma apie operacijos galimybę, galutinis atsakymas – cista gerybinė, ar ne, būna po operacijos, ištyrus darinį.
Kad laiku būtų išvengta pavojaus ir komplikacijų, moterims profilaktiškai reikėtų pas gydytoją apsilankyti bent kartą per metus. Jei mama, sesuo sirgo kiaušidžių, krūtų, pilvaplėvės ligomis rekomenduojama išsitirti ir dažniau.
Taigi, kiaušidės cistinis darinys gali būti visai nekaltas ir nepavojingas reiškinys, bet gali būti ir rimtos nelaimės pranašu.
