– Kokios būna išvaržos?
– Pilvo sienos išvaržos būna įvairios. Gali būti įgytos (dažniausia kirkšnies ar bambos išvaržos) ir įgimtos. Gali būti pirminės ir pooperacinės.
Pirminės atsiranda dėl nuolatinio per didelio fizinio krūvio, padidėjusio slėgio pilvaplėvės ertmėje nėštumo metu ar esant kai kurioms ligoms (nutukimui, ascitui, kepenų cirozei), esant struktūriniams pilvo sienos pokyčiams. Pirminės pilvo išvaržos gali atsirasti esant kai kurioms genetinėms ligoms, kai sumažėja elastinių skaidulų kiekis pilvo sienoje ar sutrinka jungiamojo audinio apykaita. Taip pat pirminės pilvo sienos išvaržos gali atsirasti vartojant hormonus, badaujant ar vyresniame amžiuje.
– Kaip atsiranda pooperacinės pilvo sienos išvaržos?
– Jos formuojasi pacientams po buvusių operacijų pilvo sienoje. Dažniausia pooperacinės pilvo sienos išvaržos formuojasi po vidurinių laparotomijų. Vidurinėje pilvo sienos linijoje raumens nėra. Toje vietoje susikryžiuoja iš abiejų pusių ateinantys tiesiojo pilvo raumens išorinis ir vidinis aponeurozės lapeliai, todėl dažniausiai toje vietoje ir daromi operaciniai pjūviai operuojant ligonius dėl įvairiausių ligų.
– Kokios išvaržų susidarymo priežastys?
– Kirkšnies išvaržos dažniausiai formuojasi vyrams. Dėl tam tikrų anatominių ypatumų, vyrų kirkšnies kanalas yra kiek platesnis ir silpnesnis nei moterų. Moterims dažniau formuojasi šlaunies išvaržos.
Pirminės ir pooperacinės vidurinės pilvo sienos išvaržos formuojasi vienodai tiek moterims, tiek vyrams.
– Ar išvaržos formuojasi per ilgą laiką, ar atsiranda netikėtai?
– Dažniausiai išvaržos formuojasi per ilgą laiką, tik pradžioje žmonės nieko nejaučia. Dėl struktūrinių pokyčių pilvo sienoje ši pradeda plonėti, tačiau žmogus nieko nejaučia ir nepastebi jokio išsigaubimo pilvo sienoje. Vėliau ji išplonėja iki tiek, kad žmonės pradeda pastebėti nedidelį išsigaubimą ar asimetriją vienoje ar kitoje pilvo sienos vietoje. Kai kurie net ir nekreipia į tai jokio dėmesio. Kai išvarža išdidėja iki tiek, kad ji yra akivaizdžiai matoma ir atsiranda skausmai ar diskomfortas išvaržos vietoje, tuomet jie kreipiasi į gydytojus.
Tiems pacientams, kuriems susiformuoja pooperacinė pilvo sienos išvarža po vidurinių laparotomijų, išvarža formuojasi greičiau. Paparstai ji susiformuoja per 3 – 6 mėnesius po buvusios operacijos. Pooperacinių pilvo sienos išvaržų susiformavimo priežastys yra įvairios: pūlingos pooperacinės žaizdų komplikacijos (išvaržų atvejų gali padidėti iki 30%), pakartotinos pilvo sienos operacijos dėl komplikacijų, išsekusiems ligoniams, nutukusiems, senesniems ligoniams, vartojantiems gliukokortikoidus, sergantiems vėžiniais susirgimams ar cukriniu diabetu ir t.t.
Pilvo sienos išvaržos gali atsirasti ir staiga po ilgalaikio ir didelio fizinio krūvio, sportuojant ar traumos metu, kai įplyšta pilvo sienos aponeurozė ir/ar raumuo ir atsiranda sienoje defektas.
– Kokiame amžiuje išvaržos yra dažniausios?
– Amžius įvairus. Kirkšnies išvaržos vyrams gali formuotis ir jauniems, ir seniems. Jauniems vyrams kirkšnies išvaržos formuojasi dėl per didelio fizinio aktyvumo ar traumų. Vyresniems vyrams kirkšnies išvaržų formavimuisi labiau įtakos turi senatviniai struktūriniai pokyčiai pilvo sienoje. Yra pastebėta, kad vyresnės moterys (ypač postmenopauziniame periode) taip pat turi nemažą kirkšnies išvaržų formavimosį riziką. Moterų hormoniniai pokyčiai silpnina pilvo sienos jungiamąjį audinį bei keičia tam tikrų baltymų aktyvumą šiame audinyje.
Pirminės vidurinės pilvo sienos išvaržos formuojasi vyresniems pacientams dėl senatvinių pakitimų. Tačiau gali formuotis ir jauniems žmonėms. Pvz. moterims pirminė vidurinė pilvo sienos išvarža (dar vadinama raumenų diastazė) gali formuotis nėštumo metu, kai išdidėjęs pilvas tempia į šonus tiesųjį pilvo raumenį ir vidurinė pilvo linija išplatėja ir išplonėja. Tai labai pasimato po gimdymo. Paprastai kartu formuojasi ir bambos išvarža. Jauniems vyrams ši išvarža formuojasi dėl per didelio ir neapskaičiuoto fizinio krūvio. Taip pat dėl pilvo sienos traumų, nes vyrai labiau linkę traumuotis.
Pooperacinės pilvo sienos išvaržos gali formuotis įvairiame amžiuje jei buvo atliktos operacijos. Senesniems žmonėms formuojasi dažniau dėl senatvinių pilvo sienos struktūrinių pokyčių.
– Ar vaikams jos pavojingesnės nei suaugusiems?
– Vaikams dažniausia būna įgimtos išvaržos. Berniukams būna įgimtos kirkšnies išvaržos, kurios operuojamos. Įgimtos kirkšnies išvaržos anatominės struktūros yra kiek kitokios nei suaugusiems vyrams, tačiau vaikams jos vadinamos įgimtomis kirkšnies išvaržomis. Įgimtos bambos išvaržos būna tiek berniukams, tiek mergaitėms. Iki 5 metų bambos išvaržos vaikams neoperuojamos. Daugelyje atveju jos užsitraukia savaime. Jei išvarža neužsitraukia, rekomenduojama jas operuoti.
Kadangi vaikams išvaržos yra nedidelės, tai didelio pavojaus jos nesukelia. Išskyrus tais atvejais, kai berniukams yra įgimta kirkšnies išvarža su kartu nenusileidusia ar nepilnai nusileidusia sėklide į kapšelį. Tokiu atveju reikia būtinai operuoti nuleidžiant sėklidę į kapšelį ir kartu suplastikuojant išvaržą, nes priešingu atveju, jei nebus nuleista sėklidė, suaugusiems vyrams gali būti nevaisingumo priežastis, o nenuleistoje į kapšelį sėklidėje gali išsivystyti sėklidės vėžys.
– Koks išvaržų gydymo procesas?
– Išvaržos yra operuojamos. Plastikos metodai yra įvairūs. Pradžioje išvaržos buvo plastikuojamos savais audiniais, tačiau pastebėta, kad išvaržų atkryčių dažnis kai kuriais atvejais siekė iki 50%. Dabar didžioji dauguma išvaržos plastikų atliekama naudojant specialius tinklelius. Tinkleliai išvaržų plastikai yra pagaminti iš specialių medžiagų, kurios įauga į audinius ir sutvirtina pilvo sieną. Pradėjus naudoti išvaržų plastikai tinklelius, išvaržų atkričių dažnis sumažėjo nuo 1 iki 15 proc. Skirtingas išvaržų atkryčių dažnis priklauso nuo to, kokia išvarža yra operuojama.
– Ar visada išvaržos operuojamos?
– Pati savaime išvarža neišnyks. Rekomenduotina operuoti visas išvaržas. Priešingu atveju jos gali didėti, atsirasti skausmai ar diskomfortas išvaržos vietoje, ribojantis pilnavertį gyvenimą ir fizinį aktyvumą. Taip pat išvarža gali įstrigti, kas reikalauja skubios operacijos. Kai kada pacientai, nesant įstrigusiai išvaržai, nenori operuotis (chirurgai visada siūlo operuotis). Tokiu atveju galima pasiūlyti specialius pilvo sienos įtvarus, kad sumažintų išvaržų padidėjimo riziką ir dalinai apsaugotų nuo išvaržos įstrigimo.
– Kaip pajusti išvaržą? Kokie simptomai pasireiškia?
– Vienas iš pirmųjų išvaržos simptomų yra skausmas išvaržos vietoje. Jei išvarža yra labai maža ir jos neapčiuopiama, pirmasis simptomas yra skausmas. Be abejo, jei nėra kitos pilvo skausmų priežasties. Paprastai pacientai teigia, kad prieš atsirandant skausmams buvo pasitempę skaudamą vietą ar sunkiai fiziškai dirbo, sportavo. Jei išvarža yra didesnė, ją paprastai nesunku klinikškai apžiūrint pacientą diagnozuoti. Atsiradus išvaržai, pacientas gali pats apčiuopti iškilimą vienoje ar kitoje pilvo sienos srityje, kurį pirštu lengvai grąžina į vidų. Atsigulus „guzas“ sukrenta ir jo nesimato, o atsisėdus ar atsistojus „guzas“ išlenda į išorę.
Jei išvarža įstringa, tai atsiranda pastovus stiprus skausmas iškilimo vietoje, gali susilaikyti dujos ir išmatos, atsirasti raižantys pilvo skausmai. Pilvo sienos iškilimas nesukrenta ir neiškyla tiek atsigulus, tiek atsistojus, o pirštu nesugrąžinamas į vidų. Pačiam ir nereikia stengtis tai padaryti. Tokiu atveju reikia kuo skubiai kreiptis į ligoninę chirurgo apžiūrai ir operacijai. Išvarža dažniausiai įstringa dėl slėgio pilvaplėvės ertmėje padidėjimo, kurį gali sąlygoti sunkus fizinis darbas, stiprus ir ilgalaikis kosulys (lėtinis bronchitas, astma), vidurių užkietėjimas, nėštumas, skysčių kaupimasis pilve (ascitas) ir nutukimas.
– Ar gali būti per vėlai diagnozuojama išvarža ir kokios tokių atvejų pasekmės?
– Daugeliu atvejų pilvo sienos išvaržos operuojamos planine tvarka. Jos gali įstrigti iki 1 – 5 proc. Išvaržos paprastai diagnozuojamos klinikinės apžiūros metu. Diagnostikos sudėtingumo nėra. Retesniais atvejais (pvz. nutukusiems pacientams ar esant labai mažai išvaržai) reikalinga atlikti pilvo sienos ultragarsinį tyrimą.
Per vėlai diagnozuojama įstrigusi išvarža gali būti iš pacientų pusės. Pagrindinė problema ta, kad didelė dalis pacientų, pastebėję įstrigusią išvaržą, per vėlai kreipiasi į gydymo įstaigą. Esant išvaržos įstrigimui reikia kuo skubiau kreiptis į ligoninę. Ligonis kuo skubiau turi būti operuojamas. Į išvaržos maišą gali įstrigti plonosios ar storosios žarnos kilpa. Ir jei laiku nebus suteikta pagalba, žarna gali nekrotizuoti, parakiurti ir sukelti pilvaplėvės ertmės uždegimą. Tokiu atveju tenka atlikti vidurinę laparotomiją, šalinti pažeistą žarnos dalį. Pooperaciniame laikotarpyje gali būti didesnė pooperacinių komplikacijų rizika, ypatingai vyresniems pacientams. Retesniais atvejais, ypač jei ligoniai su įstrigusia išvarža nelaiku kreipiasi į ligoninę, gali būti ir mirties priežastis dėl įvairių komplikacijų. Todėl, norint išvengti šių nepageidaujamų įvykių, rekomenduotina išvaržas operuotis planine tvarka, o nelaukti, kol jos įstrigs.
– Kokios chirurgų rekomendacijos po išvaržos operacijos?
– Išoperavus išvaržą, rekomenduotina kurį laiką vengti fizinio aktyvumo ir staigių judesių. Priklausomai nuo išvaržos lokalizacijos, dydžio ir amžiaus rekomenduotina vengti didesnio fizinio krūvio nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio.
Kai kada rekomenduojami po didesnių išvaržų operacijų apie 2 savaites nešioti fizinio krūvio metu specialius pilvo sienos įtvarus. Specialių rekomendacijų mitybai nėra. Rekomenduotina keletą savaičių vengti maisto, kuris kietina vidurius ar dėl kurio padaugėja dujų žarnyne. Tokiu atveju gali sukelti skausmus ar diskomfortą pilvo sienoje.
