Atrodytų, jog Pietų Korėja toli nuo mūsų ir baimintis tikrai nėra ko, tačiau gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis perspėja – gyvename laikais, kai žmogus per dieną gali nukeliauti į kitą pasaulio kraštą, o kartu su juo ir mirtinos infekcijos. Todėl sunerimti pagrindas tikrai yra.
Du mirę, šimtai stebimi
58 moteris, gydyta dėl įtariamos MERS infekcijos, mirė pirmadienį dėl ūmaus kvėpavimo sutrikimo, o vėlesni tyrimai parodė, kad ji tikrai buvo užsikrėtusi tuo virusu.
Kita auka buvo 71 metų vyras, kuriam užsikrėtimas MERS virusu buvo patvirtintas prieš kelias dienas. Jis mirė antradienį, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.
Pranešime sakoma, kad dar šešiems žmonėms ši liga buvo diagnozuota pirmadienio vakarą, todėl bendras šalyje žinomų užsikrėtusiųjų MERS skaičius, įskaitant abi aukas, padidėjo iki 25.
Šis didžiausias už Artimųjų Rytų regiono ribų protrūkis sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą ketvirtojoje pajėgiausioje Azijos ekonomikoje.
Pietų Korėjoje apie pirmą užsikrėtimo MERS atvejį buvo paskelbta gegužės 20 dieną, o pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad iš viso 682 žmonės, patyrę tiesioginį arba netiesioginį kontaktą su užsikrėtusiaisiais virusu, buvo karantinuoti arba jiems nustatytas specialus stebėsenos režimas.
Tikėtina, kad karantinas arba stebėjimas bus skirtas daugiau žmonių, kai bus patvirtinta naujų užsikrėtimo atvejų.
Virusas itin pavojingas
Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas laikomas žmogaus gyvybei pavojingesne, bet mažiau užkrečiama liga negu ūmus kvėpavimo takų sindromas (SARS), sukeliamas panašaus viruso. SARS, kuris pirmąkart išplito Azijoje 2003 metais, nusinešė jau šimtus žmonių gyvybių.
„Vaistų nuo MERS nėra. Mirštamumas nuo jo labai didelis. Kaip žinoma, virusai negydomi antibiotikais. MERS labai pavojingas, nes plinta oro lašeliniu būdu. Todėl yra labai užkrečiamas ir sunkiai gydomas. Nereikėtų numoti į šį atvejį ranka. Žmonės migruoja, keliauja lėktuvais, todėl virusas gali išplisti ir į kitas šalis. Pirmiausia susirūpinti turi epidemiologai. Perspėti transporto tarnybas“, – paaiškino prof. A.Laiškonis.
Iki šiol užsikrėtimo MERS atvejų buvo nustatyta daugiau negu 20 šalių, daugiausia Saudo Arabijoje, kur ši liga nuo 2012 metų pareikalavo daugiau kaip 400 žmonių gyvybių.
„Kai virusas išplito Azijoje, žmonės iš ten išskrido lėktuvu ir pernešė ligą į kitas šalis – Kanadą, Prancūziją. Man pačiam teko matyti tokį pacientą Prancūzijoje. Jį kankino stiprus dusulys. Visas personalas buvo specialiai parengtas, įrengta reikalinga patalpa. Laimei, pacientą pavyko išgydyti. Tačiau, savaime aišku, kad į kiekvieną tokį atvejį reikia sureaguoti“, – prisiminė profesorius.
Simptomai primena plaučių uždegimą
MERS pasireiškia kaip sunkus plaučių uždegimas. Kadangi yra užkrečiamas, todėl reikalingos specialiai pacientui priimti įrengtos patalpos. Jos turi būti izoliuotos, kad iš patalpos nebūtų išnešami jokie daiktai. Dezinfekcija privalo būti atliekama dažnai. Be to, reikalingas personalas, kuris mokėtų dirbti su MERS užsikrėtusiu žmogumi, nes medikai taip pat gali užsikrėsti per kontaktą su pacientu.
„Šįryt išgirdęs apie šio viruso išplitimą Pietų Korėjoje sunerimau, nes atsivežti MERS iš kitos šalies yra labai paprasta. Kalbu ne tik apie tai, kad šiuo metu geriau neskristi į Pietų Korėją. Tos šalies gyventojas gali užkratą pernešti ir kitur, o mes nieko neįtardami MERS galime užsikrėsti visai kitoje valstybėje.
Labai klaidingai galvojame, kad virusai mums negresia. Kai kilo Ebolos viruso grėsmė, pamatėme, kad nesame netgi tinkamai pasiruošę gydyti tokiomis sunkiomis ligomis užsikrėtusių pacientų“, – teigė medikas.
