44 metų statybininkas Igoris Prokofjevas pernai lapkritį iš gero bičiulio išgirdo, kad serga jo draugo tėvas, kuriam reikia duoti kraujo.
Nors vyras niekada nebuvo kraujo donorų sąrašuose, jis nė akimirksnio nedvejojo, kad garbaus amžiaus žmogui reikia padėti.
„Jaunystėje kartą kraujo jau esu davęs draugo giminaičių vaikui, kuris buvo apsiplikinęs veidą. Tikiuosi, kad mano duotas kraujas tąkart padėjo mažyliui išgyti. Todėl ir šį kartą skubėjau padėti“, – kalbėjo donoru nutaręs tapti I.Prokofjevas.
Ši geranoriška akcija vyrui lėmė nemažai išgyvenimų.
Naujiena buvo labai netikėta
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kraujo centro medikai iš vyro piršto paėmė kraujo mėginį, paskui – iš venos kraujo, skirto perpilti ligoniui.
Po kelių dienų draugo tėvas mirė, todėl I.Prokofjevas buvos įsitikinęs, kad jo kraujas bus panaudotas kitiems ligoniams.
Apie donorytės akciją iki tol sveiku save laikęs kaunietis buvo spėjęs pamiršti. Šių metų balandžio 24 dieną jis sulaukė gyvenimą aukštyn kojomis apvertusio telefono skambučio.
„Išgirdau, kad turiu skubiai atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą. Paklausęs, kas nutiko, išgirdau, jog tokia informacija telefonu neteikiama. Pirma mintis buvo ta, kad kažkas negerai dėl kraujo. Maniau, greičiausiai kokie nors rodikliai neatitinka normos“, – pasakojo vyras.
I.Prokofjevas tą pačią dieną nuvyko į Kauno klinikas. Kraujo centre gydytojas pasakė turintis jam blogų žinių.
„Įtariame, kad sergate ŽIV. Jūsų kraujyje aptiktas pavojingas virusas“, – lyg žaibas iš giedro dangaus vyrui trenkė mediko ištarti žodžiai.
Patikslinti šiai diagnozei I.Prokofjevui iš venos tądien buvo paimtas kraujo mėginys.
Svarstė, kur galėjo užsikrėsti
Kaunietis neslėpė, kad šoko ištiktas sunkiai prisimena, kaip išėjo iš gydymo įstaigos. Vyras paskui dar ilgai svarstė, kur galėjo užsikrėsti šiuo imuninės sistemos ląsteles, atsakingas už atsparumą ligoms, naikinančiu virusu.
Grįžęs į namus I.Prokofjevas iš karto baisią žinią papasakojo savo gyvenimo draugei. Moteris taip pat buvo priblokšta sužinojusi, kad vyras, su kuriuo ji dalijasi gyvenimu ir buitimi, gali būti užkrėstas ŽIV.
Po savaitės kaunietis vėl nuvyko į tą patį Kraujo centrą ir išgirdo: pakartotinis tyrimas parodė, kad kraujyje tikrai aptiktas ŽIV. Vyras tą pačią dieną buvo nusiųstas į Kauno klinikose įsikūrusią Odos ir venerinių ligų kliniką.
„Medikai klausinėjo manęs, kur galėjau užsikrėsti šiuo itin pavojingu virusu, tačiau jiems nieko atsakyti negalėjau. Net neįsivaizdavau, iš kur ŽIV galėjo atsirasti mano kraujyje. Juk nevartoju narkotikų, neturiu homoseksualių santykių, man nebuvo atlikta jokių operacijų, neperpilta kraujo, o ir gyvenimo partnerę jau ne vienus metus turiu tą pačią“, – tikino kaunietis.
Išėjo apsipylęs ašaromis
Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja apžiūrėjo I.Prokofjevo kūną, tačiau nieko įtartina nerado. Medikė vyrui išrašė siuntimą į Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų polikliniką.
„Dabar tai galbūt atrodo keista, bet tąkart prislėgtas žinios iš ligoninės išėjau apsipylęs ašaromis. Ši diagnozė man tuomet atrodė baisesnė už vėžį.
Galvoje sukosi daugybė minčių: visuomenė pasmerks, išsižadės draugai, neturėsiu darbo, o svarbiausia – trumpai džiaugsiuosi gyvenimu. Apie ŽIV buvau tiek prisiskaitęs, kad žinojau, jog dažnas užsikrėtęs šiuo virusu neišgyvena nė 10 metų“, – pasakojo vyras.
Išėjęs iš gydymo įstaigos I.Prokofjevas nuvažiavo paguodos ieškoti pas savo garbaus amžiaus motiną. Žinia apie baisią sūnaus ligą moterį apstulbino. Nuo tada jai pradėjo šlubuoti sveikata.
Kaunietis tvirtino, kad tąkart jam būtų labai pravertusi psichologo pagalba, tačiau iš medikų tokio pasiūlymo nesulaukė.
Pagelbėjo vaikystės draugas
Atverti širdį vyras ryžosi vos keliems artimiausiems bičiuliams, tarp jų nuo vaikystės pažįstamam kauniečiui Giedriui Paužai. Prieš kelerius metus jam buvo nustatyta ūminė leukemija – kraujo vėžys.
Perėjęs sunkų gydymą ir sulaukęs donoro iš Vokietijos kaulų čiulpų vyras įveikė ligą ir tapo onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ nariu.
„Pokalbis su šiuo žmogumi galbūt mane apsaugojo nuo baisaus žingsnio. Jis patarė, kaip suvaldyti emocijas, pasiruošti išbandymams, kurie neva turėjo laukti ateityje. Esu jam už tai labai dėkingas“, – atvirai pasakojo I.Prokofjevas.
Pakartotinai patvirtinta kauniečio diagnozė dėl ŽIV privertė ne juokais sunerimti ir jo gyvenimo palydovę. Tikimybė, kad ŽIV nuo partnerio galėjo užsikrėsti ir ji, buvo labai didelė.
Moteris apsilankė Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikoje ir davė kraujo mėginį. Po savaitės medikai patvirtino, kad moteris neserga sifiliu ir kitomis venerinėmis ligomis. Atsakymo dėl ŽIV jie neturėjo.
„Kad draugės kraujyje nerasta ŽIV, sužinojome dar po dviejų dienų. Ši žinia mus labai pradžiugino“, – tvirtino I.Prokofjevas.
Pranešė, kad vyras sveikas
Gegužės viduryje kauniečiui buvo paskirta konsultacija pas Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos gydytoją.
Iš priėmusios gydytojos vyras sulaukė paguodos ir išsamaus paaiškinimo, jog ŽIV tiems, kas gydosi, nėra mirties nuosprendis.
Nors liga nepagydoma, vartojant vaistus ją galima pristabdyti. Vaistai slopina viruso dauginimąsi ir gydo ligas, kurias sukelia ŽIV. Apsilankymo metu iš I.Prokofjevo vėl buvo paimtas kraujo mėginys. Medikai kauniečiui pasakė, kad jis bus tiriamas Vilniuje.
„Gydytoja patarė kuo sveikiau gyventi ir maitintis, nepervargti. Žinojau, kad, nepaisant ligos eigos, turėsiu visą likusį gyvenimą lankytis pas medikus, kurie stebės mano organizmo pokyčius ir skirs reikalingą gydymą“, – kalbėjo pašnekovas.
Prieš kelias dienas I.Prokofjevas dėl tyrimų rezultatų paskambino į Kauno klinikinę ligoninę. Telefonu gydytoja pasakė, jog dėl tyrimų yra iškilę neaiškumų, todėl netrukus ji viską patikslins.
Po pusvalandžio itin džiugiai atsiliepusios tos pačios gydytojos balsas vyrą nustebino.
„Turiu jums labai gerų naujienų. Jūsų diagnozė nepasitvirtino: kraujyje ŽIV užkrato nerasta. Esate visiškai sveikas“, – I.Prokofjevą patikino medikė.
Netikėdamas savo ausimis, vyras dar kelis kartus gydytojos klausė, ar tikrai šie tyrimai yra jo ir diagnozė patikima.
„Manęs niekas neatsiprašė, nesulaukiau jokio gydytojų paaiškinimo. Neįsivaizduoju, kas atsakys už bemieges mano naktis, sutrikdytus nervus, per kelis mėnesius pražilusius plaukus ir sušlubavusią mano motinos sveikatą“, – kalbėjo kaunietis.
Vyras nežino, kaip elgsis ateityje. Pažįstami jam siūlo tiesos ieškoti teisme. Ar į jį kreipsis, I.Prokofjevas dar nesvarstė.
Atlieka ne vieną tyrimą
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Jolanta Jeroch sakė, kad kiekvieną kartą surinktą donoro kraują centras tiria dėl krauju plintančių pavojingų infekcijų. Šiame centre atliekami atrankiniai kraujo tyrimai dėl ŽIV.
„Jeigu pirminis tyrimo rezultatas teigiamas, atliekami dar du pakartotiniai tyrimai. Jeigu ir tada gaunamas teigiamas tyrimo rezultatas, kraujo mėginys dėl ŽIV siunčiamas į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją“, – sakė vadovė.
Pagal kraujo komponentų ruošimo, naudojimo ir kokybės užtikrinimo rekomendacijas kraujas tiriamas dėl infekcijų žymenų atliekant serologinius bei molekulinius tyrimus. Šie tyrimai sudaro galimybę donoro kraujyje aptikti virusus ir ankstyvuoju, ir vėlesniuoju laikotarpiu po užsikrėtimo.
„Tyrimo dėl ŽIV atsakymas gali būti klaidingai neigiamas, kai žmogaus organizme būna nespecifiškai arba kryžmiškai su serologiniuose tyrimuose naudojamais antigenais reaguojančių antikūnų, dėl to ne visada atrankinių tyrimų rezultatai sutampa su patvirtinamųjų tyrimų rezultatais.
Siekiant surinktame donorų kraujyje aptikti krauju plintančias pavojingas infekcijas, jeigu gaunamas teigiamas arba abejotinas infekcijų bent vieno žymens atrankinio tyrimo rezultatas, visada atliekami patvirtinamieji individualaus mėginio tyrimai kitu metodu“, – tikino J.Jeroch.
Atsakymuose pasitaiko klaidų
Algirdas Griškevičius
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus vadovas
„Kraujo tyrimų galimybės Lietuvoje yra toli pažengusios, tačiau ne visada tyrimų atsakymai būna tikslūs visu 100 proc. Kasmet būna bent po 1–2 atvejus, kai iškyla rimtų problemų dėl tyrimo sudėtingumo. Tuomet pasitaiko, kad tyrimų atsakymai būna ne visai tikslūs.
Atrankiniai tyrimai galėjo rodyti kraujo pakitimus, kurie galėjo atsirasti dėl persirgtų donoro ligų, ypač ūmių, net gripo. Įtarus, kad žmogaus kraujyje gali būti ŽIV, jam atlikti pakartotiniai tyrimai keliais būdais.
Apie įtarimus, kad jo kraujyje gali būti ŽIV, žmogus sužinojo po kelių mėnesių. Tai galėjo nutikti dėl tos priežasties, kad atskiri kraujo komponentai gali būti tiriami ne iš karto. Be to, turėdami tyrimų atsakymus dažnai medikai būna priversti ieškoti donoro. Kartais jo paieška gerokai užtrunka.
Suprantu, kad diagnozė žmogui sukėlė nerimo. Tačiau reikia atminti, kad jai patvirtinti būtini pakartotiniai tyrimai, kurie taip pat užtrunka. Tikriausiai vyrui laukti atsakymų reikėjo apie mėnesį, nes jam buvo atliktas ne vienas tyrimas.
Siūlyčiau šiam žmogui pačiam atvykti į mūsų laboratoriją ir dar kartą duoti kraujo. Tuomet dar kartą atliktume tyrimus ir įsitikintume, kad kaunietis sveikas.“
Svarbu nepanikuoti
Giedrius Pauža
Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ narys
„Žinia apie sunkią ligą dažniausiai būna netikėta, todėl ją išgirdę daugelis žmonių patiria šoką, puola į neviltį, net pradeda galvoti apie savižudybę.
Prieš kelerius metus staiga prastai pasijutęs sužinojau, kad sergu ūmine leukemija. Kurį laiką šia diagnoze sunkiai patikėjau, smarkiai išgyvenau. Tačiau netrukus susiėmiau, susigyvenau su padėtimi ir pradėjau kovoti su liga. Po labai sunkios ir ilgos kovos vėžį įveikiau.
Žinau, kad žmogaus galimybės yra beribės, o ir diagnozė dažnai nebūna beviltiška, todėl siūlau nepanikuoti, susitelkti į galimybę pasveikti arba bent jau kuo ilgiau išlikti gyvybingam.
Nors galbūt nuskambės šiurpiai, tačiau žinia apie baisią ligą ne vieną iš mūsų priverčia sustoti ir perkainoti gyvenimo vertybes, išvysti kitas gyvenimo spalvas.
Svarbu, kad sunkiu metu sulauktumėte artimųjų supratimo ir pagalbos. Ilgai slėpti ligą nuo šeimos tikriausiai nepavyks, todėl pasikalbėkite su jais vos sužinoję diagnozę.“
