Vaistais patepus pažeistą vietą ir atsikračius diržo su gražia sagtimi, liga netrukus atsitraukė – ant odos nebeliko nė žymės.
Norėdamas būti sveikas vilnietis studentas turės visą gyvenimą neprisiliesti prie nikeliuotų daiktų. Jų buityje tikrai nemažai.
Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centro vadovas docentas Eduardas Razgauskas tokį patarimą kone kasdien duoda jauniesiems pacientams.
Prieš praverdami jo kabineto duris jie dažniausiai būna aplankę ne vieną gydytoją, nes nustatyti bėrimo priežastį nėra paprasta.
Alergija nikeliui šiuo metu plinta kaip epidemija. Jos sukėlėjais gali tapti kniedės, puošiančios džinsus, rankines, diržų sagtys, auskarai, grandinėlės, net tušinukai.
Nikelis sukelia alerginės kilmės odos uždegimą – dermatitą.
Nuo alergijos nikeliui nėra apsaugotas nė vienas žmogus, nes ji ne paveldima, bet įgyjama.
Dėl didelio nikelio alergiškumo šis metalas įtrauktas į Europos alergenų sąrašą.
Susirgti rizikuoja netgi pinigus skaičiuojančios parduotuvių kasininkės, bankų tarnautojai, nes atsparus korozijai metalas nuo seno naudojamas monetoms kalti.
– Kas yra nikelio alergija? Ar tai kokia nors nauja alergijos rūšis? – pasiteiravau gydytojo alergologo E.Razgausko.
– Ne, tiktai keičiasi odos bėrimo vietos. Prieš keletą dešimtmečių Lietuvoje niekas nemūvėjo džinsų, pagražintų kniedėmis, o bėrimu nuo nikelio dažniausiai skųsdavosi moterys.
Tokios ligos priežastis buvo aiški. Metaliniai korseto laikikliai, prie kurių būdavo segamos kojinės, liesdavosi prie šlaunų odos.
Todėl tose vietose ji parausdavo, patindavo, imdavo niežėti.
Dabar dažniausiai sulaukiu jaunuolių, kuriems dėl nikeliuotos diržo sagties būna išbertas pilvas.
Jie mėgsta mūvėti kelnes pažemintu liemeniu, tad bėrimas paprastai būna žemiau bambos.
Anksčiau bėrimų dar neretai atsirasdavo ant riešų – nuo laikrodžių.
Dabar tokių bėrimų pasitaiko mažiau, nes laikrodžius nešioja kur kas mažiau žmonių.
Iš praktikos žinau, kad apie 90 proc. jaunų žmonių, kurie skundžiasi veido bėrimu, dėl to kaltos arba kosmetikos priemonės, arba pigūs auskarai, kurių sudėtyje yra nikelio.
– Kaip greitai išsivysto alerginė reakcija?
– Kai nikelis prisiliečia prie odos, iš pradžių nieko nebūna, jautrių žmonių oda parausta tiktai praėjus kelioms paroms.
Atitrūkusios metalo molekulės susijungia su odos baltymais ir sukelia lėtą uždegimą – dermatitą.
Kai oda suprakaituoja, sąlygos uždegimui – dar palankesnės.
Šis uždegimas nėra ūmus. Tai – lėta alerginė reakcija. Gali būti, kad pirmieji bėrimai pasirodys praėjus 48 valandoms.
Tuo tarpu sergant šienlige ašarojimas ir čiaudėjimas prasideda tą pačią akimirką, kai į kvėpavimo takus patenka žiedadulkių.
– Ar alergija metalui yra paveldima?
– Mokslas nėra to įrodęs. Ši liga įgyjama.
Paveldimas tiktai reakcijos į alergeną būdas. Tačiau nuo daugelio aplinkybių priklauso, ar alergija pasireikš, ar ne.
Pavyzdžiui, jei identiški dvyniai patenka į skirtingas sąlygas, vienas jų gali susirgti alerginiu kontaktiniu dermatitu, o kitas – ne.
– Kokios gydymo priemonės skiriamos?
– Pats geriausias gydytojas – ligonis. Jis turi išmokti įsiklausyti į savo organizmą, stebėti, nuo ko ir kada jį beria.
Toks žmogus turi rašyti dienoraštį, kuriame pasižymėtų, ką valgė, kokius papuošalus segėjo, kokius stalo įrankius, virtuvės indus naudojo. Gydytojas negali žinoti tokių dalykų.
Kai bėrimas paūmėja, skeldėja oda, kamuoja įkyrus niežulys, skiriama įvairių tepalų.
Tačiau patikimiausias būdas apsisaugoti nuo alergijos nikeliui – vengti kontakto su šiuo metalu.
Tai nėra lengva, nes reikia iš esmės keisti savo įpročius, gyvenimo būdą.
Tie žmonės, kuriems jau buvo alerginė reakcija, sukelta nikelio, turi būti labai atidūs.
Perkant maisto produktus, kosmetikos ir higienos priemones, netgi dantų pastą patariu atidžiai skaityti etiketes.
Kad ši alergija neplistų, reikia vengti odos ir metalo sąlyčio.
Tai sunku padaryti, nes nikelio gali turėti durų rankenos, statybinių konstrukcijų tvirtinimai, netgi užtrauktukai, papuošalai. Jo yra netgi lietuviškose monetose.
– Ar žmonėms, kurių organizmas jautrus metalui, reikia laikytis kokios nors dietos?
– Vien nuo maisto produktų alergija nikeliui neišsivysto.
Retais atvejais, kai žmogus alergiškas nikeliui, odos bėrimą gali sustiprinti maisto produktai, kurių sudėtyje yra šio metalo.
Pavyzdžiui, silkė, tunas, skumbrė, lašiša, švieži pomidorai, svogūnai, morkos, obuoliai, citrusiniai vaisiai.
Tačiau termiškai apdorotos daržovės nedidina odos bėrimo.
Nikelio jonų per naktį gali susikaupti ir vandentiekio vandenyje.
Todėl ryte pirmasis litras vandens iš čiaupo neturėtų būti naudojamas maistui.
Taip pat nepatartina plikyti arbatos, virti sriubos metaliniame puode. Sveikiau rinktis emaliuotus ar aliumininius virtuvės indus.
Alergiškiems žmonėms reikėtų kuo rečiau ir po nedaug skanauti konservuotų maisto produktų.
Jų rūgštys gali ištirpdyti vidinį skardinės dėžutės lako sluoksnį, todėl nikelio molekulės kartu su maistu nukeliaus į skrandį.
Ruošiant valgį namuose kur kas sveikiau rinktis nerūdijančio plieno stalo įrankius.
Nikelio į valgį gali patekti ir smulkinant, malant, plakant maisto produktus buitiniais prietaisais.
Netgi smulkinant kavos pupeles kavos malimo mašinėle į gėrimą gali patekti šiek tiek nikelio.
Ar nekenkiate sau valgydami?
Ekologiškais maisto produktais susižavėję žmonės neretai nežino, kad grikiai, saulėgrąžų sėklos, riešutai, netgi duona ir jos gaminiai iš nesmulkintų grūdų – nikelio šaltinis.
Tam tikras nikelio kiekis aptinkamas saldumynuose, kurių sudėtyje yra kepimo miltelių, šokolado, kakavos.
Alergiški nikeliui žmonės turi žinoti, kad odos bėrimas gali paūmėti valgant daug vėžiagyvių, pupelių, kopūstų, ypač Briuselio, salotų, špinatų, padažų, kuriuose yra sojų baltymų.
