Endometriozė
Skaičiuojama, kad šia liga serga maždaug kas dešimta moteris. Tačiau daugelis jų apie tai nė nežino. Endometriozė – klastinga bei paslaptinga liga. Bloga žinia ta, kad endometriozė nėra išgydoma. Su ja moteriai teks gyventi visą likusį gyvenimą.
Dar blogiau tai, jog šią ligą sunku diagnozuoti, todėl neretai ji aptinkama jau gerokai užleista. Gydytojai gali net kelis metus ieškoti kitų priežasčių, kodėl moteris negaluoja ir nė neįtarti endometriozės. Endometriozė neretai painiojama su uždegimais ar dirgliosios žarnos sindromu.
Nors apie šią ligą žino nedaug moterų, ji visai nėra reta. Manoma, kad endometrioze visame pasaulyje serga maždaug 200 mln. moterų.
Endometriozė – tai liga, kuria susergama, kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Nors atlikta nemažai tyrimų, siekiant nustatyti ligos priežastis, iki šiol lieka neaišku, kaip šis audinys atsiranda ne gimdoje.
JAV ginekologas Jonas Albertsonas Samsonas dar prieš aštuonis dešimtmečius iškėlė teoriją, kad menstruacijų metu endometriumo ląstelės išplinta į kiaušintakius, tada į pilvo ertmę, pilvaplėvę, kiaušides, žarnyną bei šlapimo pūslę. Neatmetama, kad jos gali plisti taip pat į plaučius, galvos smegenis ir akies tinklainę.
Kaip galima nepastebėti audinio, panašaus į gimdos gleivinę, kitose vietose, ne gimdoje? Todėl, kad „ne vietoje“ atsiduria mažytės, plika akimi nematomos ląstelės. J.A.Albertsonas tikino, kad tai nutinka beveik kiekvienai moteriai, tačiau ne visos suserga endometrioze.
Priežastis paprasta – dažniausiai moters imuninė sistema aptinka ir sunaikina ligos priežastis. Tačiau, jei moters imuninė sistema nusilpusi, ji nepajėgia apsisaugoti.
Netikra gleivinė elgiasi taip, tarsi būtų gimdoje. Ją veikia moters menstruacijų ciklas. Mėnesinių metų ji padidėja, o vėliau šerpetoja, o jos vietoje prasideda kraujavimas, tarkime, pilvo ertmėje.
Endometriozė plinta nepastebimai. Dažniausiai sukelia skausmus dubens ir pilvo srityse. Tiesa, jie būna stipresni, nei įprasti menstruacijų spazmai. Tačiau daugelis moterų į juos linkusios nekreipti dėmesio teigdamos, kad tokia jų fiziologija arba tiesiog pasitaikė ypač sudėtingos „tos dienos“.
Be to, moterims atrodo, kad menstruacijos privalo būti skausmingos. Tačiau medikai perspėja, kad ypač skausmingos mėnesinės yra priežastis susirūpinti. Menstruacijų metu pasireiškiantys stiprūs skausmai, viduriavimas, pykinimas yra perspėjimas, jog būtina apsilankyti pas ginekologą.
Endometriozė pasireiškia ir nespecifiniais simptomais – skauda ne tik pilvo apačioje, bet ir, pavyzdžiui, klubus. Skausmai atsiranda lytinių santykių metu, šlapinantis. Tiesa, kiekvienos moters atvejis individualus, todėl kartais gali nepasireikšti jokie simptomai. Endometrioze serga dažniausiai 25-35 metų moterys, tačiau kartais liga nustatoma paauglėms ar moterims po menopauzės.
Fibromos
Fibromos yra vieni iš labiausiai paplitusių gerybinių auglių. Manoma, kad nuo jų kenčia kas penkta moteris, vyresnė nei 35 metų, ir kas antra vyresnė nei 50 metų moteris, kuriai dar nedingo menstruacijos. Dalis dailiosios lyties atstovių gali nė nenutuokti, kad serga, nes net 20 proc. atvejų gali nepasireikšti jokie simptomai.
Iš kur atsiranda fibromos? Tai nėra iki galo aišku. Tačiau dažniausiai nurodoma priežastis – per didelė estrogenų gamyba moters organizme. Tiesa, ne kiekviena moteris, kurios organizme daug estrogenų, suserga šia liga.
Pastaraisiais metais vis daugėja tyrimų, įrodančių, kad fibromų atsiradimui didelę įtaiką turi hormonai, tačiau ne estrogenai, o progesteronas. Kiti mokslininkai tvirtina, kad fibromų atsiradimo priežasčių reikėtų ieškoti neteisingame lytinių organų susiformavime.
Fibromos gali neigiamai atsiliepti moters vaisingumui. Nedidelės išsisklaidžiusios fibromos gali trukdyti embriono prisitvirtinimui gimdoje. Jei fibromos atsiranda jau besilaukiančiai moteriai, gali įvykti persileidimas.
Įprastai fibromos būna 10-12 centimetrų dydžio. Tačiau gali būti ir visai mažytės arba net futbolo kamuolio dydžio. Didelė fibroma gali būti dažno šlapinimosi ar šlapimo nelaikymo priežastis. Kai kurioms moterims dėl jų gali būti sunku šlapintis.
Jei fibroma užauga ant galinės gimdos sienelės, ji gali spausti žarnyną, taip pat kelti vidurių užkietėjimą bei nugaros skausmus. Jeigu fibromos sukelia nemalonių pojūčių jas patariama išoperuoti. Tačiau neretai vienintelis patikimas būdas įveikti šią ligą – pašalinti gimdą, jei fibromos išauga labai didelės arba jų sparčiai daugėja.
Policistinių kiaušidžių sindromas
Ši liga pasireiškia vaisingo amžiaus moterims ir dažnai tampa būtent nevaisingumo priežastimi. Manoma, kad policistinių kiaušidžių sindromas pasireiškia 5 proc. moterų. Nors jo simptomai yra gana tipiški, ši liga taip pat yra sudėtingai diagnozuojama.
Moteris, kenčianti nuo šios ligos, dažnai turi hormoninių pakitimų. Pagrindinis šio sindromo bruožas yra anovuliacija – būklė, kai kiaušidėse folikulai auga, didėja, bręsta, tačiau pagrindinis, dominuojantis folikulas nesusidaro, mėnesinių ciklo viduryje neplyšta, ovuliacija neįvyksta. Tuomet formuojasi mažos cistos. Kito ciklo metu situacija pasikartoja, ir susidaro policistinės kiaušidės su daugybe cistų.
Galimi ir kiti simptomai, bylojantys apie policistinių kiaušidžių sindromą. Dažnai moterys, kovojančios su šia problema, turi didesnį plaukuotumą įvairiose kūno vietose, būdingose vyrams. Plaukų gali atsirasti virš lūpų, ant smakro, kaklo, pečių, aplink spenelius.
Moterims taip pat gali pasireikšti vyrams būdingas plikimas, balso tembras tampa žemesnis. Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat skatina pernelyg spartų kūno svorio augimą.
Parengė Ana Daukševič
