„Alergijų pastaruoju metu sparčiai daugėja. Nustatyta, kad kas penktą mūsų planetos gyventoją vargina kokios nors formos alergija ir prognozuojama, trečiame tūkstantmetyje pagal susirgimus alergija bus pirmoje vietoje. Alerginių susirgimų plitimui įtaką daro gan prasta ekologinė situacija, oro užterštumas, plačiai vartojami antibiotikai, sintetinių medžiagų naudojimas, mažas žmonių fizinis aktyvumas ir dar daugelis šiuolaikinės civilizacijos reiškinių“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Živilė Bajoriūnaitė.
Ji pasakojo, kad alerginė reakcija – tai neįprastas organizmo atsakas į medžiagą, kuris nėra įprastas dirgiklis. „Alergenai sukelia alergines reakcijas kontaktuodami su oda, nosimi, akimis, kvėpavimo ir virškinimo sistema. Jų taip pat galime įkvėpti, praryti ar sušvirkšti. Viena dažnesnių alergijos formų yra alerginė sloga, dėl kurios vaistinėse sulaukiame nemažai nusiskundimų, jų pasitaiko kone kasdien“, – teigė vaistininkė.
Ž.Bajoriūnaitė pabrėžė, kad tipiški alerginės slogos, dar vadinamos alerginiu rinitu, simptomai yra niežulys akių, nosies, gomurio, gerklės srityse, lydimas nosies užgulimo, kosulio ir čiaudėjimo. „Svarbu nesupainioti šių simptomų su peršalimu, o, kaip rodo praktika, taip kartais pasitaiko. Jei kosulys ir čiaudulys tęsiasi kurį laiką ir įprastos priemonės nepadeda, jau galima įtarti alergiją. Svarbiausia šių simptomų neignoruoti ir pasikonsultuoti su specialistu, nes alergija ilgainiui gali virsti chroniška liga“, – teigė vaistininkė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad yra skiriami du alerginės slogos tipai: sezoninė sloga (šienligė), kurią gali sukelti gausybė ore esančių alergenų – dėl vėjo plintančių augalų žiedadulkių ar pelėsio sporų. Taip pat dažnai pasitaiko nuo metų laiko nepriklausanti alerginė sloga. Dažniausiai ji sukeliama dulkių erkučių, naminių gyvūnų išskiriamų gyvulinių baltymų, namų ir pramoninių dulkių bei dūmų.
„Nustatyti žmogų varginantį alergeną gali padėti alergijos simptomų laikas. Medžių žiedadulkės sukelia slogą ankstyvą pavasarį, žoliniai augalai ir gėlės – dažniausiai vasarą. Vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį pasireiškiančią slogą dažniausiai sukelia pelėsių sporos. Nuo metų laikų nepriklausančio rinito priežastimi dažniausiai būna tokie alergenai kaip namų dulkių erkutės, naminių gyvūnų baltymai, namų ir pramoninės dulkės, dūmai. Šie alergenai mus supa ištisus metus“, – sakė Ž.Bajoriūnaitė.
Jos įsitikinimu, dabar išsitirti dėl alergijos gana paprasta – tereikia kreiptis į specialistus ir atlikti specialius testus. Tai galima padaryti ir be gydytojo siuntimo.
Paklausta, kaip apsisaugoti nuo alergijos, Ž.Bajoriūnaitė minėjo, kad norint išvengti simptomų, visų pirma, reikia vengti alergenų. „Tačiau, pavyzdžiui, sezoninės alerginės slogos atveju tai padaryti praktiškai neįmanoma, kadangi alergenų būna mus supančioje aplinkoje tol, kol tęsiasi augalų žydėjimas. Tokiu atveju vertėtų pasitelkti keletą gudrybių. Galima tepti nosies ertmę barjeriniu tepalu, tokiu būdu gleivinė saugojama nuo žiedadulkių poveikio. Dar vienas patarimas – vengti eiti į lauką, kai žiedadulkių koncentracija ypač didelė, o didžiausia ji būna anksti ryte ir vėlyvą popietę. Alerginės slogos išvengti padėtų ir sandariai uždaryti langai, taip pat šiek tiek apsaugo saulės akiniai ar apsauginė kaukė. Alergiškiems žmonėms taip pat nerekomenduočiau pjauti žolės, vaikščioti po žydinčias pievas“, – patarimų negailėjo vaistininkė.
Ž.Bajoriūnaitės teigimu, sergantiems alergija būtinas medikamentinis gydymas. „Gydymas vaistais yra specifinis, parenkant juos kiekvienam pacientui individualiai, išsiaiškinus vyraujantį simptomą. Parinkdamas tinkamiausią preparatą, vaistininkas atsižvelgia į paciento amžių, kitas ligas, simptomus, kuriuos norima palengvinti, vaistų vartojimo intensyvumą, jų pašalinius poveikius ir veikimo trukmę. Sezoninės alerginės slogos gydymas turėtų prasidėti 2-3 savaites prieš prasidedant sezonui ir tęstis viso sezono metu. Tokiu atveju jis bus efektyviausias ir užtikrins geriausius rezultatus“, – sakė vaistininkė.
