Kaip žinoti, ar sloga alerginė, ir kaip su ja gyventi?

Dažniausiai pasitaikančios alerginės slogos formos: nuolatinė ir dabar labai aktuali – sezoninė. Pirmuoju atveju žmogus yra alergiškas namų dulkių erkutėms, pelėsiui, jei su juo turi nuolatinį kontaktą, naminių gyvūnų plaukams, pūkams. Antruoju – pacientas yra alergiškas žiedadulkėms. O kaip jas atskirti?

LOR gydytoja V. Kuprienė pasakoja, kad sezoninė alerginė sloga iš pradžių pasireiškia greitomis alerginėmis reakcijomis. „Tačiau, žinoma, tai labiau būdinga ankstyvoms ligos fazėms. Būdingi simptomai: akių ašarojimas, jų ir nosies niežėjimas, čiaudulys, nosies užgulimas ir varvėjimas. Jei sergama nuolatine alergine sloga, simptomai bus ne visai išreikšti. Dažniausiai jaučiamas nuolatinis nosies užgulimas, spaudimo jausmas“,– vardija specialistė. Tačiau ji pastebi, kad gydytojai ir pacientai ne vienodai supranta, kas yra sloga.

„Daugelis pacientų pripranta prie apsunkinto kvėpavimo dėl užgultos nosies ir sako, kad niekas nebėga iš nosies, todėl slogos nėra“,– pasakoja V.Kuprienė. Ir priduria, jog pasitaiko ir pacientų, kurie net neįtaria, kad jiems gali būti alergija. „Jie nesigydo, tuomet didėja jautrumas didesniam skaičiui alergijos sukėlėjų. Vaikams tokiu atveju viskas prasideda nuo atopinio dermatito, po to atsiranda sloga, galiausiai gali išsivystyti bronchų astma. Beveik pusė pacientų, sergančių šia liga, dažniausiai turi ir alerginę slogą. Negydant pastarosios gresia įvairios komplikacijos. Tai gali būti ir sinusitas, ir ausų ar plaučių uždegimai, ir bronchitai“,– perspėja „Kardiolitos“ LOR gydytoja.

Tiesa, dažnai žmonėms kyla klausimų, kaip atskirti peršalimą nuo alerginės slogos. Mat pastaroji gali išryškėti įvairiame amžiuje. Tad iki tol neturėjusiems tokios sveikatos problemos gali pasirodyti, kad paprasčiausiai peršalo.

Otorinolaringologijos specialistė V. Kuprienė paaiškina: „Peršalimas prasideda per kelias valandas. Nosį iš pradžių niežti, po kelių valandų užgula. Kitą dieną iš jos ima varvėti, o trečią ketvirtą dieną sekretas tirštėja, darosi gleivingai pūlingas ir per kelias dienas praeina. Alerginė sloga nieko nedarant taip paprastai nepraeis.“

Dar vienas įdomus dalykas, apie kurį pacientai dažnai nesusimąsto, kad alerginę slogą išprovokuoti gali ir vaistai. „Alerginę slogą gali sukelti ir nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Ypač tokia savybe pasižymi aspirinas. Taip pat alerginė sloga gali kilti nuo kai kurių antidepresantų, priešvėžinių vaistų. Pastarųjų sukelta sloga sunkiai „pasiduoda“ gydymui“,– teigia medikė.

Alerginės slogos diagnostika, kaip ir visų ligų, prasideda nuo pokalbio su pacientu. „Išklausome jo nusiskundimų, teiraujamės apie šeimą. Mat apie pusė, anot kai kurių autorių, net iki aštuoniasdešimties procentų, atvejų kai tėvai yra alergiški, alergija gali pasireikšti ir jų vaikams. Tokie sveikatos sutrikimai nebūtinai pasireiškia pirmais gyvenimo metais. Paskui atsirenkame simptomus, atsižvelgiame į jų trukmę, taip pat aiškinamės, galbūt pats žmogus jau vartoja kažkokius vaistus, kokį efektą jie duoda.

Pačiam gydytis dabar labai populiaru, daugeliui padeda internetas, – pastebi V. Kuprienė. – Galiausiai pacientą apžiūrime. Kai sergama įprasta sloga ir alergine – skiriasi nosies gleivinės išvaizda. Alergiško žmogaus gleivinė būna blyški, atvirkščiai nei uždegimo sudirginta. Taip pat specialistams svarbu atskirti, ar tai alerginė, ar vazomotorinė (neturinti priežasčių – aut. past.) sloga. Beje, pačios apžiūros baimintis nereikėtų – ji vyksta greitai ir neskausmingai, tad pacientai nepatiria jokių nemalonių pojūčių.“

Tiesa ausų, nosies ir gerklės gydytojai šimtu procentų negali diagnozuoti alerginės slogos. „Įtardami alergiją, siunčiame pas alergologus. Šie atlieka odos mėginius, kraujo tyrimus ir diagnozuoja alergiją bei jos priežastis“, – sako LOR gydytoja.

Tiriant dėl alerginės slogos atliekami kraujo (nustatantys imunoglobuliną E bei jautrumą tam tikriems alergenams), nosies sekreto ir citologiniai tyrimai.

Prieš alergologinį ištyrimą vieną savaitę negalima vartoti geriamų antihistamininių vaistų bei sisteminių kortikosteroidų. Vietose, kur bus atliekami odos testai: nugara, vidinis dilbių paviršius, trys savaites prieš atliekant odos alerginį testą, negalima tepti odos hormoniniais vaistais.

Taip pat specialistė akcentuoja, kad bet kokiu atveju, nors tai ir labai populiaru, pacientams niekuomet nerekomenduojama gydytis patiems. „Suteikti sau pirmąją pagalbą – būtinai, tačiau jei būklė negerėja per savaitę, patariu kreiptis į gydytoją“,– perspėja V.Kuprienė.

Jeigu pacientui alerginę slogą sukelia vienas sukėlėjas, jam gali būti taikoma imunoterapija. „Po liežuviu lašinama arba į odą mažomis dozėmis suleidžiama alergijos sukėlėjo, kad būtų sukelta apsauginė organizmo reakcija. Po viso gydymo kurso alergijos sukėlėjui įgyjama tolerancija. Procesas trunka ketverius ar penkerius metus. Tačiau jei pacientas alergiškas keliems sukėlėjams, šis metodas nėra tinkamas“,– sako privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ specialistė.

Ji pataria, kad alerginės slogos simptomus galima palengvinti nosies purškalais. Tačiau pirmiausia reikia nepamiršti priešalerginių geriamų vaistų. „Jei dominuoja tik nosies varvėjimas, arba ją ir akis tik niežti, šie vaistai turėtų būti pirmas pasirinkimas. Dabar jie nekelia mieguistumo, kaip senosios kartos vaistai, pacientai juos gerai toleruoja. Paprastai tokie preparatai vartojami kartą per dieną. Tačiau jei geriamieji per savaitę neatneša norimo efekto, tuomet gali būti skiriami į nosį purškiami hormoniniai vaistai. Šie vartojami ilgesniais kursais – po mėnesį ar porą.

Šalyje yra ir vienas naujas purškiamas vaistas, kurį vartojant į nosį įpurškiamos ir priešalerginiuose geriamuosiuose vaistuose esančios veikliosios medžiagos ir hormonai, kurie nuima gleivinės paburkimą“,– vardija V. Kuprienė. Ir visgi LOR gydytoja sako, kad svarbiausia prisiminti, jog alerginė sloga – lėtinė būklė. Tad svarbiausia suprasti – nosies užgulimas, nuolatinė sloga, niežuliai, astmos simptomai nėra normalu. Būtina kreiptis į specialistus ir susireguliuoti gydymą. „Sergantieji alergine sloga gali gyventi pakankamai kokybišką gyvenimą“,– įsitikinusi V. Kuprienė.