Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius dabar išsiverčia be akinių. Implantuoti dirbtiniai intraokuliniai lęšiai leidžia puikiai matyti žiūrint ir į tolį, ir iš arti.
Kaip dabar jaučiasi premjeras, puikiai supranta Vilniuje gyvenantis Artūras Mizaras, kuriam vienos akies operacija buvo atlikta prieš pusmetį, o kitos – prieš kelis mėnesius.
Chirurginis gydymo metodas vyrui buvo taikomas dėl kataraktos, tačiau parinkti tokie dirbtiniai lęšiukai, kurie pakoregavo regėjimo ydą ir padėjo atsikratyti akinių.
Programinės įrangos inžinierių, kuris akinius dėl trumparegystės nešiojo nuo vaikystės, po operacijos užplūdo labai stiprūs įspūdžiai – pasaulis jam pasirodė labai spalvingas ir ryškus.
„Netrukus man sukaks penkiasdešimt. Didžiąją dalį gyvenimo į pasaulį žvelgiau pro akinius, o dabar jų nebereikia“, – pasakojo A.Mizaras.
Dar visą savaitę po operacijos atsibudęs ryte vilnietis dairydavosi, kur pasidėjo akinius.
Sunku buvo atsikratyti ir kitų įpročių. A.Mizaras juokavo, kad viena ranka kurį laiką vis siekdavo pasitaisyti smunkančius nuo nosies akinius, bet pirštai sustingdavo ore.
Jam nereikia nerimauti, kad pamiršo akinius, būtinus vairuojant, nereikia prisiminti, kur pasidėjo skaityti reikalingus akinius. Jis puikiai išsiverčia be jų.
Vilnietis akių mikrochirurgas medicinos mokslų daktaras Paulius Rudalevičius, kurio specializacija – regėjimo korekcija lazeriu ir kataraktos operacijos, žino daug istorijų, kurios baigėsi laimingai.
Pasaulyje dirbtiniai intraokuliniai lęšiai pradėti implantuoti nuo 1949 metų, pirmieji tokias operacijas atliko anglų gydytojai. Daugelyje šalių šis metodas tapo kasdiene praktika – per pastaruosius šešis dešimtmečius dirbtinio lęšio įsodinimo operacijos smarkiai ištobulėjo.
– Daugybė jaunų žmonių susižavi regėjimo korekcijos operacija lazeriu, kuri pakeičia ragenos išgaubtumą, todėl nebereikia akinių žiūrint į tolį. O kada patartumėte pradėti galvoti apie lęšio keitimo operaciją?
– Korekcija lazeriu dažniausiai atliekama 25–45 metų pacientams. Jei lęšiukas pradeda drumstis ar nustatoma didelio laipsnio toliaregystė (plius 5–7 dioptrijos), tokia operacija nepagerins akies optinių savybių.
Regėjimą koreguoti lazeriu galima ir vyresnio amžiaus pacientams, jei lęšiukas visiškai skaidrus, o astigmatizmas dėl netaisyklingos ragenos formos stiprus ir žmogus negali gerai matyti be papildomų akinių. Šio nepatogumo neliks, jei lazeriu bus suformuotas idealus ragenos gaubtumas.
Vadinasi, nėra aiškių apribojimų, kada taikyti vieną, o kada kitą gydymo metodą.
Neretai žmogui, sulaukusiam keturiasdešimties, prireikia akinių, kad jis galėtų gerai matyti iš arti. Jei tokį pacientą operuojame lazeriu, jis galės geriau matyti į tolį.
Tačiau skaitant akiniai jam vis tiek bus reikalingi.
Kiti chirurginiai būdai padeda išspręsti ir matymo į tolį, ir iš arti keblumus. Todėl visame pasaulyje tapo populiari vadinamoji skaidraus lęšiuko chirurgija. Jos esmė – nuosavą lęšį keičiame dirbtiniu daugiažidiniu.
Ši procedūra labiau invazinė, nes paliečiama vidinė akies struktūra.
Nemažai daliai vyresnių nei 50 metų pacientų nustatome lęšiuko pakitimus. Įtarus, kad lęšiukas pradėjo drumstis, tai yra prasideda katarakta, korekcija lazeriu nebeplanuojama.
Tokiu atveju kur kas naudingesnė yra lęšiuko keitimo operacija, nes ji gali ne tik išgydyti kataraktą, bet ir ilgam pagerinti regėjimą.
– Ar toks gydymo metodas visiems prieinamas? Ar Ligonių kasa kompensuoja intraokulinio lęšio kainą?
– Chirurginis kataraktos gydymas yra kompensuojamas. Ligonių kasa ne tik sumoka už operaciją, bet ir perka dirbtinius lęšius, kuriuos paskirsto įvairioms gydymo įstaigoms.
Kartais gydymo rezultatai būna kur kas geresni, jei ligoniui individualiai parenkamas intraokulinis lęšis, tačiau tokių lęšių Ligonių kasa nekompensuoja.
– Kokie būna dirbtiniai lęšiai? Kuo jie pasižymi?
– Paprastesnės optikos lęšiai yra vienžidiniai. Žinoma, nereikia suprasti, kad toks lęšis yra prastesnės kokybės.
Tokie lęšiai padeda pacientui gerai matyti į tolį, bet jie nepagerina regėjimo iš arti.
Po operacijos būtini akiniai skaityti, pavyzdžiui, plius 2 dioptrijų. Tokių akinių ilgainiui nereikia keisti. Dioptrijos nesikeičia, nes nesikeičia dirbtinis lęšis, esantis akies viduje.
Dar vienas pasirinkimas – vienžidiniai toriniai lęšiai, kurie padeda koreguoti astigmatizmą, atsiradusį dėl nevienodo ragenos paviršiaus gaubtumo, todėl po operacijos pacientui nebereikia cilindrinių akinių – skaityti pakaks paprastų sferinių akinių.
Daugiažidinių lęšių privalumas – pagerėja matymas tiek į tolį, tiek iš arti.
Su jais žmogus gali gerai matyti įvairiu atstumu, jam visai nereikalingi akiniai.
Tokią galimybę suteikia ir daugiažidiniai lęšiai, kuriuose yra torinis komponentas. Jie tinka, kai nustatomas astigmatizmas dėl nevienodo ragenos gaubtumo, ir pacientas po operacijos pageidauja nenešioti jokių akinių.
– Iš kokių medžiagų gaminami lęšiai? Ar juos būtina vėliau keisti?
– Dirbtiniai intraokuliniai lęšiai parenkami įvertinus paciento lūkesčius ir akies anatomines ypatybes.
Po operacijos jie lieka visam gyvenimui. Netgi tada, kai lęšiai įsodinami jauniems žmonėms, tikimasi, kad jų nereikės keisti. Lęšiai gaminami iš akrilinių medžiagų, kurios nesusidėvi.
Praėjus net 15 metų po operacijos dirbtiniai lęšiai būna nė kiek nepasikeitę, jie neturi savybių drumstis. Tiesa, kartais susidaro vadinamoji antrinė katarakta, bet tai nėra lęšio drumstis.
Mes įsodiname dirbtinį lęšį į kapsulę, o tai yra gyvas audinys. Kapsulėje esančios ląstelės ilgainiui gali pradėti daugintis. Jos gali sudaryti plėvelę – antrinę kataraktą, kuri nuvaloma lazeriu. Tad nebelieka lęšiuko kapsulės padrumstėjimo, ir akies optinė terpė vėl tampa skaidri.
Pakeitus lęšiuką, kai kuriems pacientams akys nušvinta ir regėjimas smarkiai pagerėja.
Pavyzdžiui, toliaregis, kuriam išsivystė pradinė katarakta, po operacijos gali matyti taip puikiai, kaip nematė nė su vienais akiniais.
– O kada negalima operuoti akių?
– Daug kas priklauso nuo paciento sveikatos būklės. Pavyzdžiui, negalima keisti lęšiuko, jei nustatomi uždegimai, kraujotakos ir širdies ritmo sutrikimai. Tai nereiškia, kad žmogus niekada nebus operuojamas. Pagerėjus būklei, gali būti sėkmingai atlikta akių operacija.
Prieš kiekvieną operaciją atliekami išsamūs akių tyrimai, pavyzdžiui, įvertinamas ragenos skaidrumas, lęšiuko drumstumas, tinklainės ir regos nervo skaidulų būklė.
Taip pat atliekami akies biometriniai tyrimai, įvertinamos optinės akies savybės, parenkami optimaliausi intraokuliniai lęšiai.
Aptariant su pacientu būsimos operacijos rezultatus svarbu ir tai, ko tikisi jis pats, kokie jo lūkesčiai. Kartais įgimti ar įgyti tinklainės, taip pat nervų skaidulų pakitimai, įvairios lėtinės ligos lemia tai, kad po operacijos pacientas mato ne taip, kaip tikėjosi.
Po operacijos reikia laikytis tinkamo režimo, pacientas įspėjamas, kad negali akies spausti, trinti, jam skiriami vaistai, kuriuos reikia lašinti.
Didžiausias šiuolaikinių akių operacijų privalumas – daugeliu atvejų žmogus gali jau kitą dieną grįžti į darbą, žinoma, jei darbo aplinka švari, o pacientas nepatiria didelio fizinio krūvio.
