47-erių metų Dainora kiekvieną pavasarį pasitinka su neigiamomis emocijomis. Pasak moters, dirbančios mokytoja, ypač sudėtinga, kai varvanti nosis, kosulys, ašarojančios akys trukdo susikaupti ir dėmesį sutelkti į mokinius. „Norisi tiesiog užsidaryti namuose ir jokiu būdu nebendrauti su kitais, nes labai peršti akis. Žinoma, vartoju vaistus, kurie šiek tiek palengvina tą laikotarpį“, – pasakojo moteris.
Pasirodo, alerginė sloga gali būti ne tik įgimta, bet ir įgyta, atsiradusi vėliau. Štai 25-erių Evelina pasakojo, kad viskas pasikeitė pagimdžius dukrytę. „Nesuprantu, ar tai sutapimas, bet po gimdymo jau antrą sezoną mane kankina alerginė sloga, kodėl anksčiau to nebuvo? Ypač erzina čiaudulys ir nosies niežulys“, – sakė moteris.
Pasak alergologės, klinikinės imunologijos specialistės Nemiros Vaičiulionienės, Dainorai turėtų būti skiriama specifinė imunoterapija, kuri padėtų išvengti alergijos simptomų, o Evelinos atvejis tikrai nestebina, nes labai daug moterų po gimdymo kreipiasi į alergologus.
Moteris pradeda reaguoti į tuos alergenus, nuo kurių anksčiau apsisaugodavo pats organizmas, būdavo stipresnis imunitetas, o pagimdžius moterys tampa jautresnės, tokia situacija laikui bėgant gali pasikeisti arba prireiks gydymo.
Pirmasis požymis – ašarojančios akys
N.Vaičiulionienė įspėja, kad pavasario alergenai „pabunda“ jau nuo vasario pabaigos. Būtent tokiu metu jautresni žmonės pradeda skųstis pirmaisiais pavasarinės alergijos simptomais: vandeninga sloga, čiauduliu, nosies niežuliu. Gali atsirasti ir kosulys, dusulys – tiesa, šie požymiai dažniau pasireiškia į astmą linkusiems žmonėms.
„Sergant pavasarine alergija, šienlige, akys parausta, ašaroja – tai pirmasis požymis. Žinoma, sutrinka ir dėmesio koncentracija. Šie simptomai skatina nuovargį“, – pasakojo N.Vaičiulionienė.
Pasak alergologės, polinkis alergijai dažniausiai būna įgimtas dalykas – tėvai ar giminaičiai dažniausiai taip pat kenčia dėl šios problemos. Tam tikrai daliai žmonių šienligė gali atsirasti vėliau, ne nuo gimimo, dažniausiai paauglystės amžiuje. Manoma, kad alergijos išsivystymui turi reikšmės mūsų gyvenimo būdas. Alergiją skatina didesnis aplinkos užterštumas, cheminių medžiagų vartojimas, imuninės sistemos nusilpimas.
Simptomai gali stipriai varginti – tuomet sergantieji negali net dirbti. Simptomai svyruoja – nuo lengvų (čiaudulio, slogos) iki labai sunkių – kosulio, dusulio.
Vienas didžiausių alergenų – beržas
Alergijos pagrindiniai sukėlėjai pavasarį yra medžiai. Lietuvoje anksti pradeda žydėti lazdynai, tuomet atsiranda ir pirmieji pojūčiai. Balandį bunda alksniai. Didžiulis alergenas yra ir beržas, jis žydi balandžio pabaigoje – gegužę.
N.Vaičiulionienė teigia, kad jei žmogus žino, kad yra alergiškas, pirmoji pagalba – nors kartą apsilankyti pas gydytoją, atlikti tyrimus, žinoti, kam jis yra alergiškas. Prieš prasidedant žydėjimui, reikėtų pradėti vartoti priešalerginius vaistus, jei jie nepadeda, galima vartoti ir inhaliatorių. Perštint akims, reikia vartoti lašus. Jei kankina labai stiprūs simptomai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris paskirtų gydymą.
Verta žinoti, kaip elgtis aplinkoje, grįžus į namus reikia nusirengti drabužius, nes parsinešame žiedadulkes. Reikia nusiprausti, vengti eiti į lapuočių medžių miškus. Ypač, kai vėjuota ir saulėta, reikia vengti buvimo gamtoje. Namuose patalpas valyti drėgnu skudurėliu.
Pagrindinė priemonė – konkrečiai nustatytas alergenas – specifinė imunoterapija. Tai sukėlėjų rinkinys, iš kurio daromi gydomieji alergenai ir tris metus reikia atlikti prieš sezoninį gydymą. Pasak alergologės, po trijų metų 80-90 proc. žmonių visai neblogai jaučiasi. Tai pagrindinis gydymo metodas.
Jei gydomės savavališkai, gali kilti komplikacijų – sinusitai, vidurinės ausies uždegimas, adenoidų išvešėjimas, astma. Taip pat tokiems vaikams lengviau provokuojasi virusinės infekcijos ,peršalimai, tuomet reikia ir antibiotikų. Suaugusiems gali atsirasti naktinė apnėja, kuri kenkia širdžiai, gali kamuoti lėtinis bronchitas.
