Atliekami tyrimai
„Galvos skausmai gali būti pirminiai, kai struktūriniai smegenų pakitimai nerandami, arba antriniai, kai skausmą sukeliančią priežastį galima nustatyti, pavyzdžiui, vaizdiniais galvos smegenų tyrimais.
Reti galvos skausmai kelia nerimą ne tik pacientui, bet ir neurologui: svarbus detalus neurologinis ištyrimas ir labai dažnai galvos smegenų magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas, nes kai kurių retų skausmų metu net iki 40 procentų gali būti nustatoma jų priežastis“, – perspėjo specialistė.
Koks galvos skausmas yra retas?
Įvairių šaltinių duomenimis galvos skausmas laikomas retu, jei jis nustatomas penkiems iš 10 tūkstančių žmonių. Tačiau daugelio retų galvos skausmų paplitimas išlieka nežinomas.
„Dėl mažo pacientų skaičiaus ne tik sunku patikslinti šių skausmų atsiradimo mechanizmus, bet ir taikyti tyrimais pagrįstą gydymą. Retiems galvos skausmams priskiriami tokie pirminiai galvos skausmai kaip dūrio („ledo kirtiklio“), šalčio („ledų sukeltas“), išorinio spaudimo, kosulio, fizinio aktyvumo sukeltas, numuliarinis (seniau vadintas monetų skausmu, nes skausmas jaučiamas ribotoje apvalioje/ovalioje galvos srityje), hipninis (miego metu atsirandantis, „žadintuvo skausmas“), „griaustinio trenksmo“, su seksualiniu aktyvumu susijęs galvos skausmas“, – vardijo neurologė J.Vainauskienė.
Anot jos, tų skausmų, kurie turi provokuojantį veiksnį – trigerį, atveju dauguma pacientų jau patys nurodo, kada atsiranda skausmai. „Besitreniruojant sporto klube, suvalgius ledų, visada tuo pačiu metu miegant, kosėjant ar stanginantis ir taip toliau. Kiti skausmai išlieka be aiškios numanomos priežasties.
Pavyzdžiui, kaip naujai atsiradęs kasdienis galvos skausmas ar griaustinio trenksmo skausmas. Staigiai atsiradus labai stipriems galvos skausmams visada reikia paneigti subarachnoidinę – po voratinkliniu galvos smegenų dangalu – kraujosrūvą, miego ar slankstelinės arterijos atsisluoksniavimą, galvos smegenų veninių ančių krešulio susiformavimą. Naujai atsiradę kasdieniai galvos skausmai gali būti galvos smegenų auglio ar kitos kaukolės viduje esančios patologijos pasekmė“, – teigė specialistė.
Skausmai dėl seksualinio aktyvumo
Visuomenėje nuo seno žinomas ir kiek komišką atspalvį įgijęs galvos skausmas dėl seksualinio gyvenimo. Tačiau anot privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Galvos skausmo centro gydytojos neurologės J.Vainauskienės, tokie skausmai vis dar apipinti mitais ir gali rimtai pakenkti gyvenimo kokybei.
„ Kai kuriose studijose nurodoma, kad apie vieną procentą žmonių bent kartą gyvenime patiria tokio tipo galvos skausmus. Galvos skausmų specialistai seniau išskirdavo du potipius: preorgazminius ir orgazminius galvos skausmus. Dabar naujai ruošiamoje galvos skausmų klasifikacijoje su seksualiniu aktyvumu susijęs skausmas nurodomas kaip vientisas skausmas, nes jo vystymosi mechanizmai panašūs, taikomas toks pats gydymas. Kažkodėl dažnai klaidingai manoma, kad šie skausmai dažniau kamuoja moteris, tačiau pagal visus duomenis tokia problema kur kas dažnesnė vyrams. Jeigu tai kliudo intymiam gyvenimui, siūlomas net skubus gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (indometacinu) ar triptanais prieš numatomą lytinį aktą. Jeigu tai kartojasi labai dažnai, taikomas profilaktinis gydymas beta blokatorių grupės vaistais (propranololiu)“, – vardijo J.Vainauskienė.
Taip pat pridūrė, kad šią problemą turinčiuosius galima paguosti – dažniausiai su seksualiniu aktyvumu susiję galvos skausmai atsiranda tik tam tikru gyvenimo periodu, nėra linkę kartotis visą laiką.
Tačiau pajutus stiprų galvos skausmą intymią akimirką, svarbu nenumoti ranka. „Jeigu pirmą kartą gyvenime pajaučiamas stiprus, staigus kaip griaustinio trenksmas skausmas prieš ar lytinio akto metu, būtina kreiptis skubios pagalbos. Svarbu paneigti subarachnoidinę ar galvos smegenų kraujosrūvą, kitus kraujotakos sutrikimus, užpakalinės kaukolės daubos auglį“, – perspėjo „Kardiolitos“ Galvos skausmo centro neurologė.
Išvengti galima
Specialistė taip pat teigia, kad jei paneigiami retus skausmus sukeliantys struktūriniai smegenų pakitimai, dažniausiai skausmai būna „gerybiniai“. „Jie neblogėja, ilgainiui gali išnykti, pacientas gali juos kontroliuoti vengdamas kai kurių provokuojančių veiksnių ar vartodamas greitai pagalbai bei profilaktikai skirtus medikamentus“, – sakė J.Vainauskienė.
Neurologė pataria šalčio sukelto skausmo metu šilčiau apsirengti, žiemą nešioti kepurę, vengti šaltų gėrimų, ledų. Nuo išorinio spaudimo priklausomo skausmo metu nenešioti ankštų galvos apdangalų, spaudžiančių ausinių. Fizinio aktyvumo metu kylančiam skausmui išvengti padeda palaipsniui didinamas krūvis ir vidutinio intensyvumo treniruotės. Hipninio skausmo metu rekomenduojamas kofeino profilaktinis vartojimas: „Nedidelėmis dozėmis, tinka net kava, jei pacientas nejaučia šalutinio poveikio ir toks gydymas efektyvus“, – pridūrė specialistė.
Jei skausmus sumažinti reikia greitai, tam puikiai tiks aspirinas. „Kiti reti skausmai, kurie atsiranda be trigerių, gydomi tais atvejais, jei vargina pacientą ir trukdo jo kasdienei veiklai. Jei skausmai reti, trumpi, pavyzdžiui, kaip pirminiai dūrio („veriantys“), arba nesikartoja (kaip „griaustinio trenksmo“), gydymas neskiriamas“, – sakė privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologė J.Vainauskienė.
