Sąmoningumas didėja
Virškinamasis traktas – viena geriausiai subalansuotų sistemų žmogaus organizme. Tinkamai maitindamasis žmogus neturėtų jausti jokių nemalonių pojūčių. Tačiau greitas kasdienis tempas, patiriamas stresas, žalingi mitybos įpročiai, menkas dėmesys fiziniam krūviui, įvairiausios ligos ir vaistai gali lemti vienokių ar kitokių virškinimo sutrikimų atsiradimą. Skaičiuojama, kad juos patiria kas antras gyventojas.
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja gastroenterologė Aušra Aleknaitė sakė, kad žmonių sąmoningumas dėl savo sveikatos didėja: „Šiuo metu dažniausiai kreipiasi pacientai su funkcinio tipo sutrikimais. Turiu galvoje, kad nėra rimto susirgimo, uždegimo, tačiau jaučiami nemalonūs simptomai, kurie gali išgąsdinti“.
Nuo kraujo iki sudėtingų radiologinių tyrimų
Tačiau, žinoma, dažnai pasitaiko ir rimtesnių susirgimų, kuriuos diagnozuojant reikalingas išsamus ištyrimas.
„Galima išskirti laboratorinius tyrimus: kraujo, šlapimo, išmatų, kitų substancijų, ir instrumentinius. Iš pastarųjų gastroenterologijoje dažniausiai pasitelkiami endoskopiniai (pvz., ezofagogastroduodenoskopija, kolonoskopija – red. past.) ir ultragarso tyrimai (vidaus organų echoskopija – red. past.)“,– vardijo A. Aleknaitė.
Retesniais atvejais gali būti atliekami radiologiniai, radiokontrastiniai tyrimai: „Pacientui duodama išgerti tam tikro tirpalo, kuris matomas rentgeno spinduliuose. Taip pat rečiau taikomi tyrimai – kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, kai pacientas ištiriamas radiologiniais metodais, vertinant organus pasluoksniui, tarsi darant sąlyginius pjūvius. Elastografija – kepenų standumo tyrimas, įtariant cirozę“,– aiškino specialistė.
“Tokie simptomai kaip pykinimas gali atsirasti, pavyzdžiui, ir dėl centrinės nervinės sistemos patologijos, tad labai dažniai pasitaiko, kad pradedame tirti vienur, o problema gali išaiškėti visai kitur. Kiekvienas atvejis individualus, kartais diagnozė aiški jau po pokalbio ir paprastos apžiūros, o kartais tenka pasitelkti visą tyrimų arsenalą“,– pasakojo A.Aleknaitė.
Baimė dėl „žarnos rijimo“
Labai dažnai bijoma ezofagogastroduodenoskopijos tyrimo, kai reikia ryti specialią žarnelę. Tačiau baimė iš tiesų užgožia tyrimo naudą. „Pats tyrimo pavadinimas „ezofagogastroduodenoskopija“ reiškia stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apžiūrėjimą. Tyrimo metu galima nuodugniai įvertinti šiuos organus iš vidaus. Tai yra, jų gleivinę, galimus jos pažeidimus, joje ar po ja esančius darinius, ertmės pakitimus, pavyzdžiui, susiaurėjimus.
Tyrimo metu galima paimti biopsijas – mažus gleivinės gabaliukus histologiniam (mikroskopiniam gyvo žmogaus audinių struktūros pokyčių – red. past.) ištyrimui. Jei reikia – atlikti tam tikrus gydomuosius veiksmus. Tarkime, pašalinti svetimkūnį, sustabdyti kraujavimą ar atlikti dar sudėtingesnes procedūras“, – aiškino gydytoja gastroenterologė.
Jos nuomone, žmonės dažnai ateina iš anksto labai įsibaiminę, prisikūrę nepagrįstų nuogąstavimų dėl šio tyrimo. „Reikėtų žinoti, kad kvėpavimo takai tyrimo metu lieka laisvi, endoskopas juk keliauja ten, kur maistas. Gydytojas aparatą įveda tiksliai viską matydamas ekrane, ir nurijimas reikalingas, tik kad būtų kuo mažesnis pasipriešinimas praeinant per viršutinį stemplės rauką. Ir kuo labiau klausoma gydytojo ir slaugytojos nurodymų bei stengiamasi ramiau pagulėti tyrimo metu, tuo trumpiau užtrunka ši nemaloni procedūra. Taigi viskas labai priklauso nuo išankstinio nusiteikimo bei gydytojo ir paciento bendradarbiavimo. Begalę kartų esame girdėję frazę: „Galvojau, bus baisiau“,– šypsojosi A. Aleknaitė.
Reikia specialaus pasiruošimo
Tiesa, kai kuriems išvardytiems tyrimams reikia iš anksto pasiruošti. „Daugumai tyrimų reikia būti kurį laiką nevalgius. Jei bus atliekamas ultragarso ar viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopinis tyrimas, pakanka nevalgyti šešias valandas. Nebent žmogus serga cukriniu diabetu ar yra kitų sutrikimų, lėtinančių virškinamojo trakto motoriką. Kolonoskopijai – storosios žarnos ištyrimui – reikia ilgesnio pasiruošimo. Ilgiau nevalgyti ir išvalyti žarnyną, kad jame neliktų turinio“,– paaiškino gydytoja gastroenterologė.
