Endoskopijos tyrimai – tai vidaus organų apžiūra iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus. Jų metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98–100 proc. diagnostiniu tikslumu.
Pasak specialistų, endoskopinis virškinamojo trakto ištyrimas būtinas, norint nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Plačiau apie tai pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytojas gastroenterologas Rolandas Vaicekauskas.
– Kokie tyrimai yra dažniausiai atliekami diagnozuojant virškinimo organų susirgimus?
– Prieš parenkant tyrimo planą svarbiausias yra išsamus pokalbis su pacientu apie jo jaučiamų simptomų pobūdį esamu metu ir praeityje. Juo remiantis kiekvienam pacientui individualiai yra parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas.
Pagrindiniai instrumentiniai tyrimai taikomi virškinimo organų ligoms diagnozuoti – tai pilvo organų sonoskopija, viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija ir storosios žarnos endoskopija (kitaip – kolonoskopija).
– Kas yra endoskopinis viršutinės virškinimo trakto dalies tyrimas ir kolonoskopija?
– Specialiu endoskopu atliekamas endoskopinis viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimas – tai tyrimas, kurio pagalba galima apžiūrėti stemplę, skrandį ir dalį dvylikapirštės žarnos. Tuo tarpu kolonoskopija – tai tyrimas, kurio metu specialiu šiam tyrimui pritaikytu endoskopu apžiūrima apatinė mūsų virškinamojo trakto dalis (storoji žarna).
– Dėl kokių priežasčių šie tyrimai yra atliekami?
– Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant „pavojaus“ simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 50-55 metų, kitiems šeimos nariams buvęs skrandžio ar stemplės vėžys, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas ryjimas, neaiški geležies deficitinė anemija, lėtinis vėmimas, pilve yra čiuopiamos masės arba yra padidinti limfmazgiai, gelta).
Šis tyrimas taip pat rekomenduotinas esant: atsinaujinančiai ir besitęsiančiai gastroezofaginio refliukso ligai, neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, diferencijuojant tarp funkcinio pobūdžio sutrikimų, kaip funkcinės dispepsijos ir galimų organinių navikinių ligų sukelktų simptomų, esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui, geležies trūkumui, kai kitais radiologiniais tyrimais yra diagnozuoti patologiniai dariniai ir reikia patikslinti diagnozę, atliekant endoskopines kontroles dėl priešvėžinių ar navikinių būklių ir taikyto endoskopinio ar operacinio gydymo.
Kolonoskopija gali būti atliekama profilaktiškai pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą (žmonės nuo 50 iki 74 metų turi atlikti slapto kraujo išmatose testą ir, jeigu jis yra teigiamas, būtina atlikti kolonoskopiją). Dėl šio testo atlikimo reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Kolonoskopija taip pat gali būti skiriama kaip kontrolinis tyrimas sergant uždegimine žarnų liga, po pašalintų polipų ir storosios žarnos vėžio, uždegiminės žarnų ligos išplitimo vertinimui.
Tyrimas taip pat atliekamas esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui (neaiški geležies deficitinės anemijos priežastis), lėtiniams neaiškios priežasties pilvo srities nusiskundimams (pvz. lėtinis viduriavimas), labai staigiai pakitus tuštinimosi pobūdžiui (vidurių užkietėjimas su kitais „pavojaus“ požymiais kaip svorio mažėjimas, mažakraujystė, kraujas išmatose) ar esant patologiniams dariniams diagnozuotiems kitais radiologiniais tyrimais.
Tiek virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija, tiek kolonoskopija gali būti atliekami ir gydymo tikslais.
– Kaip šie tyrimai atliekami ir kaip jiems pasiruošti?
– Prieš atliekant tyrimus kiekvienas pacientas individualiai supažindinamas su tyrimo eiga, informuojamas apie galimus nemalonius pojūčius ir veiksmus, kuriais galima iki minimumo juos sumažinti. Tyrimo atlikimo eigai didelę reikšmę turi ligonio pasitikėjimas gydytoju, kvalifikuoto gydytojo tyrimo metodika. Kadangi tai specifinis tyrimas, labai svarbu jį atliekančio gydytojo patirtis – kuo kokybiškiau bus atliktas tyrimas, tuo geriau bus galima įvertinti patologinius pakitimus. Ruošiant pacientą šiems tyrimams, visada informuojama apie galimas komplikacijas bei gaunamas raštiškas jo sutikimas. Pacientui atsisakius, tyrimas neatliekamas.
Prieš atliekant tyrimą rekomenduojama mažiausiai 6 valandas iki procedūros nieko nevalgyti, o tiems žmonėms kuriems skrandžio turinio evakuacija yra sulėtėjusi rekomenduotina nevalgyti dar ilgiau. Ryte su nedideliu kiekiu vandens galima išgerti vartojamus vaistus (pvz. dėl padidinto kraujo spaudimo). Sergant cukriniu diabetu tyrimą reikėtų atlikti anksti ryte, kitais atvejais reikalinga koreguoti vaistų skyrimo laiką. Jeigu pacientas vartoja kraujo krešumą veikiančius vaistus (aspiriną, klopidogrelį ir kitus vaistus), reikia įvertinti trombozės ir galimą kraujavimo riziką.
Jei endoskopiniai tyrimai tik diagnostiniai tai jų vartojimas gali būti tęsiamas, tačiau dažnai tokios diagnostinės procedūros metu gali reikėti atlikti biopsijas ar polipų šalinimą, todėl geriau 5 dienas iki tyrimo jų vartojimą nutraukti, tam, kad būtų išvengta kraujavimo rizikos. Vartojant kitus kraują skystinančius vaistus kaip orfarinas, dėl jo nutraukimo reikia visada tartis su endoskopiniam tyrimui siunčiančiu gydytoju. Jei tyrimai tik diagnostiniai, vartojimas yra galimas, tačiau jei planuojamas gydymas, turi būti nutrauktas jo vartojimas ir būtinai skiriami vaistai, naudojami trombozės profilaktikai (mažos molekulinės masės heparinai), kad būtų išvengta tromboembolinių komplikacijų, kaip insultas, pavyzdžiui, sergant lėtiniu prieširdžių virpėjimu. Turi būti atliekami specifiniai biocheminiai kraujo krešumo tyrimai.
Prieš atliekant kolonoskopiją yra labai svarbus geras žarnyno paruošimas tyrimui. Dažniausiai paruošimas vyksta dieną prieš procedūrą – yra geriami specialūs tirpalai žarnyno išvalymui. Jei kolonoskopija atliekama po pietų, rekomenduojama pusę tirpalo kiekio išgerti vakare, o kitą pusę -labai anksti ryte (tyrimo dieną). Tris dienas iki tyrimo mityboje reikėtų sumažinti grūdų, riešutų, vaisių kuriuose būtų kauliukai vartojimą. Dieną prieš tyrimą turėtų būti tik labai lengvi pusryčiai. Skysčių vartojimas galimas.
Ypač specifinis paruošimas tyrimui turėtų būti tiems, kuriems yra vidurių užkietėjimas, sergant kitomis ligomis, kurios lėtiną žarnyno motorika. Šiems pacientams standartinės paruošimo schemos gali nepakakti. Žarnyno paruošimo kokybė yra labai svarbi, kad tyrimas būtų kuo labiau tikslesnis, kuo dažniau diagnozuotume ankstyvų priešviežinių polipų (adenomų), jas pašalintume ir užkirstume kelią storosios žarnos vėžio išsivystymui. Esant gerai paruoštam žarnynui ir gerai apžiūrėjus jį išvengsime dažnų kartotinų kolonoskopijų. Pagal Europos gastrointestinalinės endoskopijos draugijos rekomendacijas, jei atlikus kokybišką kolonoskopiją nerandama patologijos, sekantis jos atlikimo laikas po 10 metų.
– Ką galima diagnozuoti, atliekant šiuos tyrimus?
– Atliekant viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją galima diagnozuoti tiek gerybinius, tiek piktybinius susirgimus, o taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos. Iš gerybinių susirgimų grupės paminėčiau stemplės erozijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas ir opas, įvairaus pobūdžio skrandžio gleivinės uždegiminius pokyčius ir t.t. Taip pat galima diagnozuoti piktybinius -onkologinius susirgimus.
Atliekant kolonoskopiją dažniausiai yra diagnozuojami polipai, rečiau divertikulai, storosios žarnos vėžys, uždegiminės žarnų ligos ir t.t. Be vizualinio vertinimo, papildomai yra atliekama biopsija, kuri siunčiama patologui.
– Koks endoskopinis gydymas gali būti taikomas?
Atliekant šiuos tyrimus gali būti taikomas labai įvairūs gydymo būdai. Tai labai priklauso nuo specialisto kvalifikacijos bei įrangos techninių galimybių. Dažniausi endoskopiniai gydymo metodai būtų šie: storosios žarnos polipų šalinimas, skrandžio polipų, priešvėžinių darinių ir ankstyvo skrandžio vėžio šalinimas, spindžio susiaurėjimų išplėtimas, stentavimas, kraujavimų stabdymas, svetimkūnių iš stemplės šalinimas.
– Ar šie tyrimai yra saugūs?
– Taip šie tyrimai yra saugūs, ypač jeigu atliekami tik diagnostikos tikslais, komplikacijų tikimybė labai maža. Komplikacijų dažnis virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopijos metu - 0,1 proc., o kolonoskopijos – 0,3 proc. Gydomųjų endoskopijų komplikacijų dažnis kiek didesnis, jo dydis priklauso nuo gydymo metodo pobūdžio.
