Apžiūrėkite savo apgamus: ar nėra melanomos požymių?

Melanoma sunkiai pagydoma, kai ši liga nustatoma jau pažengusiose stadijose. Todėl ankstyva melanomos diagnostika labai svarbus veiksnys kovojant su melanoma.

Mokslininkai ir medikai ieško vis naujų gydymo metodų, o visuomenė ir valstybė turi sutelkti jėgas, atremiant šios ligos ataką.

Kaip skelbia statistika, praėjusiais metais Lietuvoje melanoma susirgo apie 350 žmonių. Dešimtadaliui jų nustatyta trečiosios ar ketvirtosios stadijos liga. Nepaisant gerėjančios ankstyvos diagnostikos, kasmet nuo melanomos Lietuvoje miršta apie 100 žmonių. Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorės prof. dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės teigimu, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų melanoma daugėja. „Tai labai klastingas vėžys, sunku prognozuoti melanomos eigą“, – pabrėžia profesorė.

Susirgimų skaičiaus augimas mūsų šalyje, kaip ir visoje Europoje, stebimas kasmet. Daugėja ir jaunų šia liga sergančių žmonių. Be to, sergamumo augimo sparta melanoma stipriai lenkia kitus navikus. Nežiūrint plačiai atliekamų mokslinių tyrimų, melanomos atsiradimo priežastys lieka iki galo neaiškios. Todėl, ankstyva diagnostika – svarbiausia sėkmingam gydymui. Kuo vėliau kreipiasi žmogus, tuo sunkiau efektyviai jam padėti.

Melanomos naviko pagrindas yra pakitę melanocitai – ląstelės, kurios gamina odos pigmentą melaniną. Šis navikas dažniausiai pastebimas odoje, nors gali būti aptinkamas ir kituose organuose. Medikų spėjimu, tai didžiąja dalimi susiję su atmosferos pokyčiais, plonėjančiu ozono sluoksniu ir tiesioginių saulės spindulių poveikiu odai. Sergamumui įtakos turi ir imunitetas bei stresas, būdingas šiuolaikiniam žmogui.

Dėl pažangių diagnostikos metodų bei didėjančio žmonių dėmesio sveikatai, ankstyvosios melanomos stadijos nustatomos vis dažniau, tačiau vėlesnių stadijų susirgimų nemažėja. Medikai dažnai susiduria su atvejais, kai tenka gydyti metastazes – susirgus melanoma, jos dažnai išsivysto ypač greitai.

Nors medikai pataria atkreipti dėmesį į pakitusius apgamus, įvertinti juos plika akimi nėra lengva. Pasaulio onkologinių ligų praktikoje yra ne vienas pavyzdys, kai visiškai neįtartinas apgamas vėliau pasirodo buvęs pirminis piktybinis navikas. Todėl ankstyvai melanomos diagnostikai naudojami patikimesni metodai. Pirmiausia tai dermatoskopija, siaskopija, konfokalinė lazerinė mikroskopija ir histologiniai tyrimai.

Pasak medikės, besikeičiantis apgamas – labiausiai paplitęs įspėjimas apie galimą melanomą. „Asimetriški, netaisyklingo kontūro, įvairių spalvų, didesni nei 6 mm ar greitai didėjantys apgamai – visi šie požymiai turėtų paskatinti nedelsiant kreiptis į gydytoją. Atkreipti dėmesį reikėtų ir į naujai atsiradusį bei sparčiai augantį tamsų pigmentinį, nors ir tolygų darinį, ypač jei jums yra jau virš 30 m. Didesnė rizika susirgti melanoma pastebima šviesios odos arba greitai nudegantiems asmenims, kurie vaikystėje buvo stipriai nudegę saulėje, daug laiko praleidžia lauke (pvz. darbe ar laisvalaikiu), dažnai atostogauja saulėtose kraštuose, turintys daugiau nei 50 apgamų, vyresniems nei 50 m. žmonėms ir jei šeimoje yra ar buvo sergančiųjų melanoma“, – sako profesorė M. Bylaitė – Bučinskienė. Savistaba ir ankstyva diagnostika – geriausias būdas sumažinti mirtingumą nuo šios ligos.

Onkologinių odos ligų statistika ir gyventojų įpročių analizė verčia medikus ir žiniasklaidą nuolat priminti apie prevencines priemones, kurios sumažintų riziką susirgti melanoma. Pagrindinė melanomos priežastis (apie 80 proc. atvejų) – stiprus ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai, ypač ankstyvoje jaunystėje. Labai daug žmonių piktnaudžiauja saulės spinduliais ir soliarumų procedūromis, didžioji dalis nevartoja jokių apsaugos priemonių.

Medikai perspėja, kad rizika susirgti melanoma iki 30 metų žmonėms yra itin didelė, tačiau jauni žmonės dažniausiai į tai nekreipia dėmesio. Jei ligą pavyksta nustatyti anksti, apie 90 proc. atvejų ji gali būti sėkmingai išgydoma.

Maždaug pusei melanoma susirgusių pacientų nustatomas vėžio atsiradimą skatinantis BRAF geno pakitimas. Šis baltymas dalyvauja siunčiant signalus ląstelės viduje ir yra svarbus ląstelių augimui ir dalijimuisi. Mutavus BRAF genui, paspartėja ląstelių augimas bei išplitimas.

Taikinių terapija pradėjo naują gydymo erą. Šios terapijos privalumas pirmiausia tas, kad paveikiamos tik genetiškai pakitusios ląstelės. Kitaip sakant, medikamentas pasiekia savo tikrąjį taikinį. Iš to kilęs ir pavadinimas – taikinių terapija. Šio gydymo metu nesunaikinamos sveikos ląstelės, bet užblokuojami tam tikri piktybinio naviko ląstelių receptoriai bei procesai, navikas nebeauga arba net pradeda nykti. Taikinių terapijos preparatai dar vadinami BRAF inhibitoriais. Jie pasirinktinai slopina pakitusio BRAF baltymo poveikį ir tokiu būdu lėtina vėžinių ląstelių augimą. Taikinių terapija vis tobulėja, atrandami nauji mechanizmai, prailginantys pažengusia melanoma sergančių pacientų gyvenimą.

Kuo jaunesniame amžiuje pacientui diagnozuojama melanoma, tuo didesnė tikimybė, kad jam bus nustatytas pakitęs BRAF genas. Šį geną ištirti galima ir Lietuvoje.

Europoje taikinių terapija yra gydymo standartas nuo 2012 metų. Deja, Lietuva, taip pat ir Latvija, jau vienintelės Europos valstybės, kuriose šie gydymo metodai pacientams nepasiekiami. Kai kuriems pacientams pasitaikė galimybė tapti klinikinių tyrimų dalyviais, tačiau didesnei daliai pacientų tebetaikomi mažai veiksmingi, šiuo atveju, chemoterapijos ir radioterapijos metodai.

Vienas iš progreso šioje srityje stabdžių yra tas, kad taikinių terapija vis dar nėra prieinama Lietuvoje. Be valstybės pagalbos daugeliui pacientų šis efektyvus gydymas nėra įmanomas. Tikimasi, kad jau artimiausiu metu pažengusia melanoma sergančių pacientų gydymo galimybės bus papildytos taikinių terapija. Be kita ko, tik Lietuva ir Latvija, Europoje yra išskirtinės valstybės, kuriose šie inovatyvūs vaistai nėra valstybės kompensuojami.