Instrumentinių tyrimų įvairovė
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja kardiologė Lionė Stukėnienė pasakojo, kad pacientai, kurie atvyksta tirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų, iš pradžių yra konsultuojami gydytojo kardiologo. Tik tuomet atliekami tyrimai. „Pirmasis ir pats paprasčiausias tyrimas – užrašoma kardiograma. Tyrimo metu nustatomi širdies impulsai, sklindantys širdies raumenyje, esamuoju metu. Taip galima nustatyti ritmo, kraujagyslių laidumo sutrikimus, susitraukimų dažnį. Antrasis žingsnis – širdies echokardiografijos tyrimas arba širdies echoskopija, kuri parodo širdies anatominius pakitimus, susitraukimą, funkcijos ypatumus. Toks ištyrimas būtinas visiems pacientams, kuriems yra klinikinių širdies nepakankamumo požymių arba kamuoja dusulys“,– aiškino gydytoja kardiologė.
O įvertinti, ar nėra širdies koronarinio nepakankamumo, ritmo sutrikimams provokuoti atliekamas veloergometrijos tyrimas. Žmogus pasodinamas ant medicininio dviračio, jam minant pedalus palaipsniui didinamas fizinis krūvis ir užrašoma elektrokardiograma.
Ritmo ir kraujagyslių laidumo sutrikimams, kuriuos žmogus jaučia, tačiau jų negalima užfiksuoti ramybės būsenoje atliekamoje kardiogramoje arba krūvio metu ant dviračio, atliekama ilgesnė stebėsena. „Kai žmogus skundžiasi širdies plakimo epizodais, pulsas būna retas, kartais net lydimas sąmonės praradimo, atliekama paros ar dviejų stebėsena – vadinama EKG Holterio monitoravimu. Pacientas turimoje atmintinėje turi žymėti nemalonius pojūčius. Tačiau dėl paties tyrimo nepatogumų jam nekyla. Užklijuojami elektrodai, pritvirtinti prie nedidelio aparatėlio. Šis fiksuoja elektrokardiogramą, kuri vėliau iššifruojama“,– tyrimą nupasakojo specialistė.
Paprasta intervencinė procedūra
Vis dėlto, jei fizinio krūvio mėginys, pamynus specialų dviratį, yra teigiamas, skiriamas medikamentinis gydymas. Jei pastarasis neefektyvus, tuomet atliekama koronarografija, dar kitaip vadinama širdies kraujagyslių zondavimu. „Šio instrumentinio intervencinio gydomojo tyrimo metu nustatoma, ar vainikinė kraujagyslė yra užsikimšusi, susiaurėjusi. Susiaurėjimo vietoje kraujagyslė išplečiama, įdedamas stentas“,– procedūrą paaiškino kardiologė L.Stukėnienė.
Ir pridūrė, kad koranarografija kaip ir kiekvienas intervencinis tyrimas turi galimų komplikacijų. „Tačiau tokia tikimybė sudaro tik iki dviejų procentų“,– nuramino specialistė.
Galimas ir kitas pasirinkimas
Vienintelė situacija, kuomet koronarografijos negalima atlikti, yra paciento nesutikimas procedūrai. Žinoma, potencialios naudos ir rizikos santykis visada kruopščiai įvertinamas ir kai kuriais atvejais koronarografiją yra rekomenduojama atidėti arba jos visai neatlikti. „Jeigu pacientas nesutinka dėl intervencinio gydymo, atliekamas kompiuterinis širdies vainikinių kraujagyslių tomografinis tyrimas. Taip nustatomas vainikinių kraujagyslių kalcinozės indeksas. Taip pat kraujagyslių stenozės, arba paprasčiau – užsikimšimo, tikimybė“,– nurodė gydytoja kardiologė.
Kraujo tyrimai
Be įvairių instrumentinių tyrimų širdies ir kraujagyslių veiklai patikrinti esama ir tam tikrų kraujo tyrimų. Pavyzdžiui, kraujo tyrimais galima fiksuoti širdies nepakankamumą. Jei jaučiamas nuovargis, dusulys judant, turimas padidintas kraujo spaudimas, skundžiamasi širdies skausmais, tai gali būti širdies raumens nepakankamumas. Kasmet širdies nepakankamumas nustatomas vis daugiau šalies gyventojų. Sergant šia liga širdis silpsta ir sutrinka kraujo cirkuliacija, nukenčia kiti gyvybiškai svarbūs organai, įvairiose kūno dalyse kaupiasi skysčiai. Jei širdies nepakankamumas nustatomas per vėlai, gydymo prognozės būna labai liūdnos. Todėl rekomenduojama atlikti NT-pro BNP kraujo tyrimą. Jis leidžia diagnozuoti tiek ūmią, tiek lėtinę šios ligos formą, padeda įvertinti gydymo efektyvumą bei prevenciškai stebėti aukštos rizikos pacientų grupę.
„Taip pat jeigu žmogui iki septynių valandų užtrunka širdies skausmas, ir jis panašus į stenokardijos skausmą, atliekamas kraujo tyrimas, fiksuojant miokardo pakenkimo žymenis. Kitaip tariant, nustatoma troponino I koncentracija (norma iki 0,5 μg/l). Jo koncentracija pradeda didėti po dviejų-keturių valandų nuo miokardo infarkto pradžios, o piką pasiekia po dvylikos-šešiolikos valandų. Jei žmogų kankina neaiškios kilmės dusulys, dūstama net ir nuo nedidelio fizinio krūvio, dusulys yra priepuolinio pobūdžio – atliekamas kraujo tyrimas, kurio metu matuojama D-dimerų koncentracija kraujyje. D-dimerai yra krešulio irimo produktai. Jie atsiranda kai šis pradeda irti. Jei D-dimerų koncentracija nepadidėjusi, galima atmesti trombų plaučiuose tikimybę“,– apie kitus galimus kraujo tyrimus pasakojo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja kardiologė Lionė Stukėnienė.
Gydytoja taip pat patikino, kad visi širdies ir kraujagyslių tyrimai yra neskausmingi, tad jų baimintis tikrai neverta. O ir specialaus pasiruošimo nereikia. Išskyrus tuos atvejus, kai vartojami širdies plakimo dažnį retinantys vaistai. Tuomet reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl medikamentų vartojimo prieš tyrimus.
