– Teigiama, jog apie 30-40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Kokios dažniausios šių sutrikimų priežastys?
– Apie 40 proc. nevaisingų pacientų į klausimą, kodėl jie negali susilaukti vaikų, neišgirsta aiškaus atsakymo. Likusiems nurodomi hormonų reguliacijos sutrikimai, genetiniai dalykai, patirtos infekcijos ir uždegimai (ne tik lytinių takų), chemoterapijos, radioterapijos ir daugybės kitų veiksnių poveikis. Andrologija – tai mokslas apie vyrų lytinių liaukų fiziologiją ir patologiją, o gydytojų andrologų užduotis – diagnozuoti nevaisingumo priežastį ir nuspręsti, kokiu būdu įmanoma ją pašalinti ir ar apskritai įmanoma.
Vienas pirmųjų žingsnių aiškinantis, kodėl moteris negali pastoti, turėtų būti jos partnerio spermos tyrimas. Kai kurie vyrai klaidingai mano, kad didelis sekso metu išsiskiriančios spermos kiekis automatiškai reiškia, kad ji – puikios kokybės. Norma – du-šeši mililitrai, o gausesnė produkcija dažnai – prostatito simptomas, bet ne spermos gerumo požymis.
Kai kurie vyrai vis dar mano, kad pastojimas – moterų reikalas, todėl jos, o ne jie, turi tirtis. Tai – egoistiška, moteris traumuojanti nuostata, bet vyrams, ypač vyresniems, kartais būna labai sunku įsileisti mintį, jog gandras gali neatskristi dėl to, kas vyksta jų pačių organizme. Tarkim, vyras su viena moterimi jau turi vaiką, o antroji niekaip negali nuo jo pastoti. Atrodo, savaime suprantama, kad tai moters problema, tačiau tokia išvada yra skubota.
Juk kartais prastą spermos kokybę kompensuoja puikiai veikiantis moters vaikų darymo „fabrikėlis“. Gali būti, kad kitos vyro partnerės „fabrikėlis“ dirba kur kas vangiau, o jo sperma per silpna, kad jį užkurtų. Arba spermatozoidų joje sumažėjo dėl to, kad jis senstelėjo, persirgo kokia nors liga... Variantai tokie: gandras neatskrenda, nes ir moteris, ir vyras turi vienokių ar kitokių pastoti neleidžiančių problemų arba jis neatskrenda, nes reikalą stabdo kuris nors vienas.
Beje, kartais, kai nėra aiškios fiziologinės nepastojimo priežasties, gali būti kalti per reti poros lytiniai santykiai. Tyrimai rodo, kad dirbtinio apvaisinimo ir sekso ne mažiau kaip triskart per savaitę efektyvumas panašus. Turiu galvoje pasimylėjimą su noru ir gera nuotaika.
– Ar gali gyvenimo būdas įtakoti vyro vaisingumą? Koks mitybos, fizinio krūvio, žalingų įpročių vaidmuo?
– Vyrų vaisingumą lemia daugelis veiksnių. Trumpai apie pagrindinius iš jų:
Amžius. Šiuolaikiniai vyrai ir moterys per ilgai delsia tapti tėvais. Remiantis tyrimų duomenimis, vyrų spermos kokybė blogėja nuo 45 metų.
Mityba. Mitybos įtaka spermos kokybei vis dar tyrinėjama. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad, vyrų, kurių mityboje gausu sočiųjų riebiųjų rūgščių, rizika spermatozoidų judrumo sutrikimams didesnė. Bet jei maiste gausu nesočių riebiųjų rūgščių (omega 3) – tuomet spermatozoidų judrumas geresnis.
Įdomus mėsos ir žuvies vartojimo ryšys su spermos kokybe. Neseniai publikuotas Jungtinėse valstijose atliktas tyrimas, kuris parodė, kad valgančių daug taip vadinamos raudonos mėsos, spemoje yra mažiau morfologiškai normalių spermatozoidų. Valgančių daug žuvies ir ypač jei ji buvo valgoma vietoje termiškai apdorotos raudonos mėsos spermos tyrime buvo didesnė sprematozoidų koncentracija ir daugiau morfologiškai normalių spermatozoidų.
Nutukimas. Mokslinėje literatūroje nutukimas seniai siejamas su blogesniu vyro vaisingumu. Priežastimis laikyti hormonų poslinkiai – nutukusiems vyrams būdingas testosterono (vyriškų homonų) koncentracijos suamžėjimas, estrogenų (moteriškų hormonų) koncentracijos padidėjimas, sėklidžių buvimas aukštesnėje temperatūroje dėl didesnio riebalinio audinio kiekio. Naujausiose publikacijose skelbiami duomenys, kad nutukusių vyrų spermatozoidų skaičius ir kokybė žymiau nesiskiria nuo jų normalaus kūno svorio bendraamžių, bet atsiranda molekuliniai pakitimai spermatogenezės ląstelėse, kurie sutrikdo spermatozoido brendimą ir funkciją.
Fizinis krūvis. Ne vieną kartą įrodyta, kad reguliarus fizinis krūvis gerina spermos kokybę, bet kol kas nepavyko įrodyti, kad, pradėjus mankštinti, pagerėja pastojimo šansas. Kitame tyrime klausimynais buvo vertinamas jaunų vyrų fizinis krūvis ir televizijos žiūrėjimo laikas. Vyrų, kurie mažiau leido laiko prie televizoriaus buvo geresnė spermatozoidų koncentracija ir morfologija.
Alkoholis. Esu dalyvavusi tarptautiniuose projektuose, kuriuose buvo vertinti vyrų spermos kokybę veikiantys veiksniai. Vienoje iš naujausių mūsų publikacijų „Human reproduction“ žurnale apibendrinti daugiau nei 8000 Europos ir Jungtinių valstijų gyventojų tyrimų duomenys, kurie parodė, kad atsitiktinis negausus alkoholio vartojimas žymesnės įtakos vyro reprodukcinei sveikatai neturi. Tačiau čia reikėtų priminti, kad riba tarp atsitiktinio ir sistemingo, negausaus ir gausaus gyvenime yra labai trapi. O dažnas stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas tikrai įtakoja spermatozoidų kokybę.
– Koks persirgtų ligų, vartojamų medikamentų poveikis?
– Bet koks karščiavimas, kai kūno temperatūra viršija 38 laipsnius C, gali sutrikdyti sprematogenezę 3-6 mėnesiams. Būtia tai pasakyti, jei konsultuojatės dėl nevaisingumo. Bendrinė anestezija taip pat turi panašų poveikį.
Kalbant apie ligas, didžiausią ir dažnai negrįžtamą poveikį spermatogenezei gali padaryti onkologinių susirgimų gydymas chemoterapija. Todėl jauniems vyrams, nepaisant to, jog diagnozės nustatymo momentu patiriamas didelis stresas, būtina užsišaldyti spermos pavyzdį, jei ateityje planuojamas vaisingumas.
Čia norėčiau paminėti ir medikamentus, vartojamus ne gydymo, o kūno grožio tikslais – anabolinius steroidus. Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojami steroidai daro didelę žalą spermatogenezei, sėklidės atrofuojasi -“nyksta“. Niekada negalima garantuoti, kad pakitimai atsistatys, nustojus vartoti steroidus. Dar vienas nepageidaujamas steroidų poveikis yra poveikis lytinei funkcijai. Nutraukus steroidus, dauguma vyrų skundžiasi sumažėjusia potencija, nors testosterono koncentracija jų kraujyje yra normali. Taip atsitinka dėl sumažėjusio testosterono receptorių kiekio ar jautrumo, po ilgą laiką buvusios padidėjusios testosterono koncentracijos kraujyje dėl naudojamų steroidų.
– Kaip gydomas vyrų nevaisingumas?
– Pirmiausia bandome išsiaiškinti ir, jei įmanoma, koreguoti gyvenimo būdo veiksnius. Taip pat reikia diagnozuoti gydomas priežastis – infekcijas, varikocelę, hormoninius nukrypimus. Esant neaiškios kilmės sprematogenezės pakitimams, sprendžiama pagal nevaisingumo trukmę, pakitimų laipsnį, sutuoktinių amžių ir kitus veiksnius. Esant nedideliems nukrypimams, kartais pora paliekama stebėjimui tam tikram laikotarpiui, kitais atvejais – taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai.
– Ar pagalbinis apvaisinimas visada padeda?
– Nevaisingoms poroms galime padėti ne visuomet, tačiau laimė, būna, nusišypso net ir itin sunkiais atvejais. Ir net tada, kad spermoje nėra nė vieno spermatozoido, vyras gali tapti tėvu. Išties šiuolaikinė medicina geba padaryti tai, kas atrodo neįmanoma. Sėkmę visada lemia komandinis specialistų – andrologo ir embriologo darbas ir tėvais trokštančių tapti žmonių ryžtas bei kantrybė.
