Kaip nuspręsti – reikia antibiotikų ar ne?

- Kas yra antibiotikai?

– Antibiotikai – tai vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi, ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti stabdo jų augimą ir dauginimąsi.

– Antibiotikai nėra vaistas nuo visų ligų, kaip vis dar klaidingai mano nemažai žmonių.

Jais gydyti peršalimo ligas, virusinius susirgimus nerekomenduojama, nes antibiotikai neveikia virusų.

Idealiu atveju antibiotikai skiriami nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.

Norint nustatyti tikrą ligos sukėlėją turi būti imamas pasėlis iš uždegiminio židinio ir daroma antibiotikograma. Tačiau tyrimų rezultatų reikia laukti 3-4 paras. Todėl dažniausiai antibiotikai skiriami numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą.

– Yra daugybė priežasčių, dėl kurių antibiotikus gali skirti tik gydytojas.

Kadangi antibiotikas naikina tik bakterijas, prieš juos skiriant būtina žinoti tikslią ligos priežastį. Antibiotikai nekovoja su infekcijomis, kurias sukelia virusai, pavyzdžiui, peršalimas, gripas, skaudanti gerklė, bronchitas, dauguma ausų infekcijų. Tad antibiotikai ne visuomet yra sprendimas.

Tik gydytojas gali tinkamai įvertinti ligonio ir ligos ypatybes, sveikatos būklės pokyčius ir nuspręsti kokį vaistą ir kiek laiko reikia vartoti. Skirtingi antibiotikai daro skirtingą poveikį organizmui. Vieni iš jų efektyviau veikia žarnyne, kiti – kauluose, treti – kituose organuose. Taigi, be gydytojo paskyrimo antibiotikų vartoti nerekomenduojama. - Ar tiesa, kad be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti sveikatai?

– Be reikalo vartojant antibiotikus gali prasidėti alerginės reakcijos, pakisti žarnyno mikroflora, atsirasti pilvo skausmai, viduriavimas. Vartojimas prieš sukėlėjus neveiksmingus antibiotikus, gali išsivystyti bakterijų rezistentiškumas, kitaip tariant, atsparumas antibiotikams.

– Svarbu antibiotikus vartoti paskirtomis dozėmis ir paskirtą laiką. Vartojant per mažą dozę taip pat gali išsivystyti atsparumas antibiotikams. Jeigu vartojant paskirtą dozę pasireiškia šalutinės reakcijos, būtina apie tai pranešti gydytojui. Jokiu būdu negalima savarankiškai sumažinti dozę ar nutraukti gydymą.

Ankstyvas gydymo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, nes ne visi sukėlėjai buvo sunaikinti. Svarbu žinoti, kad ir nebaigtas antibiotikų kursas ir savo nuožiūra sumažinta antibiotikų dozė skatina atsparių vaistams bakterijų atsiradimą.

- Ar atsiradus pirmiesiems ligos simptomams visuomet reikia iš karto kreiptis į gydytoją?

– Dažnai žmonės be reikalo vos tik pajutę pirmuosius peršalimo simptomus skuba pas gydytoją. Kai užklumpa peršalimo ligos, kurių pagrindiniai požymiai čiaudulys, sloga, gerklės skausmas, bent 2-3 dienas galima gydytis savarankiškai.

Tik jei temperatūra kyla virš 39 laipsnių, atsiranda daugiau simptomų – bėrimas, vėmimas ir pan., reikėtų kreiptis į gydytoją. Nelaukiant reikėtų kreiptis į gydytoją, susirgus vaikui iki 2 metų amžiaus, taip pat kai itin stipriai išreikšti ligos simptomai.

– Be objektyvių tyrimų yra labai sunku nuspręsti ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar virusas, ar bakterija. Dažniausiai peršalimas pasireiškia sloga, čiauduliu, gerklės ir galvos skausmu. Vien tik peršalus temperatūra kyla iki 38 laipsnių ir daugiau. Viruso sukeltam susirgimui būdingas didelis silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos, akių skausmas. Virusiniam susirgimui būdinga staigi pradžia, sausas kosulys.

– Esant virusinėms infekcijoms rekomenduojamas simptominis gydymas. Patariama gerti daug skysčių, vartoti vitaminą C, jei temperatūra kyla virš 38 laipsnių – gerti karščiavimą mažinančius vaistus. Tačiau, jei temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba atsiranda papildomi simptomai (bėrimas, vėmimas), reikia kreiptis į gydytojus.