- Kaip apibūdintumėte gripą? Kas tai per liga ir kaip ją atskirti nuo paprasto peršalimo?
– Gripas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdinga staigi pradžia ir greitas progresavimas. Vos prieš kelias valandas buvęs sveikas žmogus staiga pasijunta labai blogai, tarsi būtų sudaužytas – jam viską skauda – galvą, gerklę, raumenis, „laužo“ visą kūną, net prisilietimas prie odos gali būti skausmingas. Staigiai kyla temperatūra ( iki 39-40 laipsnių), atsiranda šaltkrėtis.
Tai pagrindiniai gripui būdingi simptomai, kuriais iš esmės jis skiriasi nuo kitų virusinių ( peršalimo) ligų, kurioms būdingas lėtesnis progresavimas. Peršalimo simptomai prasideda palaipsniui. Iš pradžių jie jaučiami tik nosiaryklėje – užgula nosį, po to pradeda perštėti gerklę, po truputį kilti temperatūra, skaudėti gerklę, vėliau progresuoja kiti simptomai.
Taigi, jei susirgote staiga ir sunkiai, ypač gripo „piko“ metu, tikėtina, kad sergate gripu.
- Ar kiekvieną sezoną cirkuliuoja vis naujas gripo virusas? Kokios šio sezono gripo tendencijos?
– Gripo virusas yra vienas iš labiausiai linkusių mutuoti, ir tai yra didelė problema. Kadangi gripo virusai yra nuolat besikeičiantys (tai vadinama driftu), labai sunku tiek nuo jų apsisaugoti, tiek šią ligą gydyti. Kiekvienais metais atsiranda vis naujų antigeninių struktūrų turinčių gripo atmainų, kurios skiriasi nuo klasikinio žmogaus Influenza A tipo viruso.
Pavyzdžiui, šiais metais cirkuliuoja A(H3N2) tipo virusas, bet jis gali turėti tam tikrų genetinių sekų, kurios yra būdingos ir kitiems gripo virusams. Dėl to klasikinė gripo vakcina sukurta A(H3N2) tipo virusui gali būti ne tokia efektyvi, jei siaučiantis virusas yra driftinis mutantas. Šiemet kaip tik turime tokią situaciją.
Remiantis JAV užkrečiamų ligų centro ataskaita, 2014-2015 metų sezono gripui būdinga tai, kad jis yra ypač pavojingas vaikams iki 2 metų ir vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms. Ataskaitos duomenimis, šiemet hospitalizuota itin daug vyresnio amžiaus žmonių su gripo komplikacijomis. Tikėtina, kad ir Lietuvoje bus panaši situacija.
- Ar daug žmonių šiuo metu kreipiasi dėl gripo?
– Gripas, kaip ir bet kuri epidemija, kyla nuo vienetinių susirgimo atvejų, o paskui vis didėja, kol pasiekia taip vadinamą „piką“. Šiais metais „piko“ mes dar nepasiekėme, bet 2-3 kartus per savaitę fiksuojami vienetiniai atvejai, kai kreipiasi pacientai su aiškiai išreikštais simptomais ir fiksuojamas susirgimas gripu.
- Tad ar verta skiepytis nuo gripo? Ar ne per vėlu skiepytis dabar?
– Nuo gripo skiepytis galima viso sezono metu. Ne per vėlu pasiskiepyti ir dabar, nes imuninis atsakas vis tik pradeda vystytis greičiau nei pasibaigia inkubacinis periodas po kontakto su gripo virusu. Gyvenantiems mieste gripo protrūkio metu išvengti kontakto su gripo virusu yra beveik neįmanoma. Jei dirbate, apsipirkinėjate prekybos centruose, vaikai lanko darželį ar eina į mokyklą, jūs būtinai sukontaktuosite su gripo virusu, nes jis skleidžiamas į aplinką kiekvieno ligonio jam čiaudint, kosint, kalbant ir pan.
Šiuolaikiniais tyrimais pagrįsta medicina pripažįsta tik vieną būdą, galintį apsaugoti nuo gripo, ir tai yra skiepai. Pasaulio sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone, apsaugančia nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Statistika rodo, kad neskiepytoje populiacijoje gripo epidemijos netu suserga apie 4% žmonių. Iš pasiskiepijusių suserga apie 1%, tačiau jie neserga sunkiomis , gyvybei pavojingomis gripo formonis.
Vakcinacija yra ypač svarbi asmenims, priklausantiems rizikos grupėms ir jų artimiesiems. Rizikos grupėms priklauso : asmenys, vyresni negu 65 –erių, maži vaikai, asmenys sergantys AIDS, asmenys, esantys imunodeficitinės būklės dėl tam tikrų ligų ar vartojamų vaistų, asmenys, sergantys lėtinėmis plaučių ligomis, ypač astma, sergantieji diabetu, nutukę asmenys, kurių KMI >40
- Kaip apsisaugoti nuo gripo ir kitų virusinių infekcijų?
– Net ir pasiskiepijus sezoninio gripo vakcina, negalima pamiršti kitų kasdieninių veiksmų, padėsiančių išvengti gripo: gripo protrūkio metu, jei tik įmanoma, stengtis nebūti masinio susibūrimo vietose, plautis rankas, laikytis atstumo nuo sergančių gripu asmenų. Gripo, kaip ir kitų ligų profilaktikai, rekomenduojama sveikai maitintis, būti gryname ore, vėdinti patalpas, laikytis darbo ir poilsio režimo. Žmonės, kurie yra nuolatos pavargę, jaučia ilgalaikį stresą, yra daug mažiau atsparūs ligoms, jų imuninė sistema neveikia. Mums patiems apsisaugoti sunku, nuo ligų mus saugo mūsų imuninė sistema, tad nereikia jos žaloti.
Jei vis tik susirgote gripu, likite namuose, neikite į darbą ar mokyklą, neveskite vaikų į darželį – taip apsaugosite kitus nuo gripo viruso platinimo. Jau susirgus, vertėtų pagalvoti apie kitus, ir neiti į darbą ar kitas vietas, kur galite užkrėsti kitus.
Beje, čiaudėdami ir kosėdami, jei neturite nosinės, burną prisidenkite ne delnu, o alkūne. Priešingu atveju virusus ir bakterijas „pasėjate“ visur aplinkui: liesdami daiktus, durų rankenas ir pan.
- Kaip gydomas gripas? Ar pakanka tik gerti daug skysčių?
– Gripas yra liga, kuriai gydyti turime specifinius vaistus, sustabdančius viruso dauginimąsi, sutrumpinančius karščiavimą, padedančius sušvelninti ligos simptomus, padedančius greičiau pasveikti ir apsaugančius nuo rimtų komplikacijų. Tai yra receptiniai vaistai, juos skirti gali tik gydytojas. Šie vaistai tik mažesnėmis dozėmis gali būti profilaktiškai skiriami ir ligonio šeimos nariams, taip apsaugant juos nuo gripo.
Taigi, įtarus, kad sergama gripu, reikia kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikalingą gydymą. Šiais laikais atsisakyti galimybės pasinaudoti vaistais būtų tiesiog neracionalu. O mėginimas gydytis tik skysčiais reikštų grįžimą į XIX amžių.
