Kaunietei A.Martinkėnaitei likimas pasiuntė sunkų išbandymą. Atvykusi gimdyti antrojo vaiko moteris sužinojo, kad jis nebegyvas, o netrukus ir jos pačios gyvybė pakibo ant plauko. Rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
Kūdikį teko laidoti
Kai pirmuosius sąrėmius pajutusi Agnė atvyko į Kauno P.Mažylio gimdymo namus, vaisius jau neberodė gyvybės ženklų.
Nedaug trūko, kad ir motina būtų iškeliavusi į amžinybę, – į moters kraujotakos sistemą per placentos kraujagysles patekus vaisiaus vandenims prasidėjo itin reta, labai dažnai mirtimi pasibaigianti komplikacija. Sutriko moters kvėpavimas, širdies veikla, nustojo krešėti kraujas.
„Laukėmės antrojo vaikelio, medikai sakė, kad jis turi gimti sausio 9-ąją. Bet tą dieną teko jį palaidoti“, – braukdama ašaras sakė A.Martinkėnaitė.
Drama, kurios kaunietė nepamirš visą gyvenimą, įvyko ankstų sausio 5-osios rytą.
Būsimą džiaugsmą persmelkė liūdna žinia
Pajutusi pirmuosius sąrėmius dvejų metų sūnų Kasparą auginanti moteris suprato – prasidėjo gimdymas. Kaunietė nusprendė nedelsti – kartu su vyru Lietuvos kariuomenės kapitonu Gintaru Hofmanu pasiėmė būtiniausius daiktus ir nuvyko į P.Mažylio gimdymo namus.
„Ten išgirdome labai liūdną žinią, kad mūsų mažylis žuvęs. Virkštelė buvo apsisukusi aplink jo kaklą ir rankytę, ilgai lauktas mūsų antrasis vaikelis užduso“, – drebančiu balsu apie siaubingą netektį pasakojo moteris.
Vėliau paaiškėjo, kad įsčiose žuvęs vyriškosios lyties vaisius svėrė net 5,2 kilogramo.
Šoko ištikta pora nenujautė, kad vaiko praradimas – tik baisaus košmaro pradžia, kad Agnei pačiai teks balansuoti ties gyvybės ir mirties slenksčiu.
Negalėdami atsigauti nuo šoko, sutuoktiniai paryčiais vyko į Kauno klinikas. P.Mažylio gimdymo namų medikai gimdyvę ten siuntė gimdyti. Dėl padidėjusios rizikos kaunietė turėjo gimdyti Perinatologijos centre.
„Ko gero, nuo patirto streso sąrėmiai tapo nereguliarūs, jie retėjo. Klinikose budėjęs gydytojas įspėjo, jog esant negyvam vaisiui gresia komplikacijos, o tokiais atvejais perpilamas kraujas. Visa tai priėmiau kaip informaciją, bet nesitikėjau, kad tai nutiks man“, – apie dramatiškus išgyvenimus pasakojo kūdikio netekusi moteris.
Gimdyvė duso
Kauno klinikose iš pradžių ji jautėsi neblogai, lydima sutuoktinio pati nuėjo iki palatos. Kad sąrėmiai padažnėtų, gimdyvę apžiūrėję medikai nusprendė nuleisti vaisiaus vandenis.
Per 20 minučių įvykus net keturiems sąrėmiams, moters savijauta netikėtai pradėjo blogėti.
„Paprašiau gydytojo, kad pakviestų anesteziologą, tačiau jis buvo operacinėje. Jaučiausi vis silpniau, galiausiai nutirpo rankos ir kojos, ėmė temti akyse“, – pasakojo A.Martinkėnaitė.
Ji atrado jėgų pakilti iš lovos. Priėjusi prie durų jas atvėrė ir ėmė šauktis pagalbos.
„Laimė, tuo metu koridoriuje buvo daug gydytojų. Pamenu, labai garsiai, kiek tik turėjau jėgų, šaukiau, prašiau padėti. Po akimirkos netekau sąmonės ir susmukau“, – košmaro pradžią prisimena kaunietė.
Protarpiais sąmonę atgaudavusi moteris matė, kaip supuolę medikai jai teikia pagalbą. Sutrikus kvėpavimo funkcijai kaunietė siaubingai duso. Ji nuo savęs vis bandė plėšti deguonies kaukę, įsivaizdavo, kad ji ją dusina.
Tik vėliau Agnė sužinojo, kad ją ištiko itin reta, vienai iš maždaug 40 tūkstančių gimdyvių pasitaikanti komplikacija – embolija vaisiaus vandenimis.
Į motinos kraujotaką patekus vaisiaus vandenims įvyksta į alerginę panaši organizmo reakcija, krinta arterinis kraujospūdis, sutrinka širdies veikla.
Motinos gyvybę išgelbėjo medikai
Jos gyvybę išgelbėjo Kauno klinikų medikų profesionalumas ir laimingai susiklosčiusios aplinkybės.
„Tokių dienų kaip ši neįmanoma užmiršti. Kai medikai turi sunkiai sergantį pacientą, galimoms komplikacijoms pasiruošia iš anksto. Šiuo atveju tokia komplikacija mums buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
Specifinių vaistų šiai patologijai gydyti nėra“, – sakė gaivinimui vadovavęs Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Akušerijos ir ginekologijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas profesorius Kęstutis Rimaitis.
Pacientei sutriko kraujotaka ir širdies veikla, todėl medikams vienu metu teko atlikti du veiksmus – moterį gaivinant tuo pat metu atlikti cezario pjūvį ir pašalinti žuvusį vaisių. Net ir patyrę Kauno klinikų gydytojai pripažino, kad operacija buvo itin sudėtinga.
Gaivinant ir tuo pat metu operuojant pacientę buvo nuolatos atliekami kraujo tyrimai. Gydytojai turėjo būti tikri, kad gaivinimas vyksta sėkmingai, – deguonimi aprūpinamos smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai.
Situaciją dramatiškai komplikavo tai, jog dėl iki šiol mokslui gerai nežinomų priežasčių išsivystė itin pavojinga komplikacija – nustojo krešėti kraujas.
„Gausaus kraujavimo nebuvo, nes profesorius Mindaugas Kliučinskas operacijos metu panaudojo gimdos kompresines siūles, tačiau sutrikus kraujo krešėjimui prireikė labai daug, net 22 donorų kraujo komponentų.
Gelbėjant jos gyvybę panaudota daugiau kaip 2 litrai kraujo plazmos, 23 vienetai krioprecipitato ir dar beveik litras eritrocitų masės“, – sakė Akušerijos ir ginekologijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas K.Rimaitis.
Gaivino daugiau nei valandą
Agnės gaivinimas truko ilgiau nei valandą. Tai dukart ilgiau, nei numato rekomendacijos, kuriose sakoma, kad po pusvalandį trunkančio ir rezultatų neduodančio gaivinimo procedūrą galima nutraukti.
„Nutraukti ligonio gaivinimą psichologiškai labai sunku, todėl mūsų medikai visada stengiasi atlikti viską, kas tik įmanoma. Pripažinsiu, vienu metu buvo kilę abejonių, ar pavyks išgelbėti moterį. Tačiau tik akimirką, tuomet blogas mintis nuveji į šalį ir kartu su visa komanda susikaupęs dirbi“, – sakė profesorius K.Rimaitis.
Po pusvalandį ir ilgiau trukusio gaivinimo, net ir pavykus išgelbėti žmogaus gyvybę, gresia visą gyvenimą aukštyn kojom galinčios apversti komplikacijos.
Iki 70 procentų pacientų, likusių gyvų po tokio ilgo gaivinimo, vėliau kenčia nuo įvairaus laipsnio neurologinių sutrikimų.
„Kai žmogus lieka gyvas, kyla rimtų abejonių dėl tolesnio jo gyvenimo kokybės. Šiuo atveju reikia pasidžiaugti, jog moteriai jokių pasekmių nėra“, – pripažino profesorius K.Rimaitis.
Kitą dieną po operacijos, dar nežinant, kaip įvykiai rutuliosis toliau, ties gyvybės ir mirties riba balansuojanti kaunietė sulaukė dvasininko.
„Buvau labai silpna, tad mano vyras į palatą atvedė Kauno klinikų kapelioną. Kartu pasimeldėme, man buvo suteiktas Ligonių patepimo sakramentas. Tą pačią dieną už mūsų šeimą buvo aukojamos šv.mišios.
Visą laiką nepasiduoti ir gyventi vertė mintys apie vyrą ir pirmagimį sūnų“, – dramatiškos kovos už gyvybę akimirkas prisimena kaunietė.
Bandys susilaukti daugiau vaikų
Medikai lengviau atsikvėpė tik po kelių parų, kai iš mirties nagų išplėštos pacientės būklė ėmė gerėti.
Pacientę operavęs Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas profesorius Mindaugas Kliučinskas mano, jog sėkmę lėmė puikiai sustyguotas komandinis medikų darbas.
„Šis atvejis, ko gero, puikiausiai iliustruoja, kaip dirba multidisciplininė medikų komanda. Per kelias minutes buvo sukviesti visi reikalingi specialistai ir pradėta nėštumo užbaigimo operacija“, – sakė profesorius M.Kliučinskas.
Moters gyvybę išgelbėjusi operacija unikali ne tik dėl itin sunkios ligonės būklės ir kai kurių komplikacijų. Jai vadovavo ir medikų komandos veiksmus koordinavo ne akušeris-ginekologas, o pacientę gaivinęs anesteziologas-reanimatologas.
Taip būna tik tuomet, kai operuojant iškyla realus pavojus paciento gyvybei ir tenką jį gaivinti.
Prie operacinio stalo dirbo du akušeriai-ginekologai, pora anesteziologų-reanimatologų, trys anestezistės, medicinos sesuo-instrumentuotoja, dvi sanitarės. Nemažas būrys medikų budėjo už operacinės durų ir talkino kolegoms – atnešdavo donorų kraują, užsakinėjo tyrimus.
„Nebuvo jokios panikos, visi dirbo sutelktai“, – tikino profesorius M.Kliučinskas ir pripažino, kad susidūrus su itin klastingu embolizacijos vaisiaus vandenimis sindromu medikų profesionalumas lemia ne viską. Daug kas priklauso nuo gimdyvės gyvybinių funkcijų, individualių organizmo savybių.
Neseniai antrąjį gimtadienį atšventusį sūnų auginanti moteris neslėpė ateityje bandysianti susilaukti daugiau vaikų.
Iš mirties nagų išplėšta kaunietė dėkinga gydytojams, kad jie suteikė viltį gimdyti. A.Martinkėnaitė prasitarė – ją globojusiems medikams davusi pažadą po poros metų vėl susitikti Kauno klinikose, tik jau kitomis, džiugesnėmis, aplinkybėmis.
„Jeigu toks atvejis būtų nutikęs prieš dešimtmetį, ši moteris ateityje nebūtų galėjusi turėti vaikų. Dėl nukraujavimo grėsmės jai būtų buvusi pašalinta gimda. Dabar pasitelkus mokslo laimėjimus mums pavyko išgelbėti gimdą. Ši moteris turi visas galimybes susilaukti kūdikio“, – sakė profesorius M.Kliučinskas.
Išgelbėti gimdyvę ne visada pasiseka
Embolija vaisiaus vandenimis yra staigi ir pavojinga gimdymo komplikacija, kai pro gimdos kraujagysles į motinos kraujotaką patekę vaisiaus vandenys sukelia ūminį širdies nepakankamumą, gimdos atoniją, kraujo krešėjimo sutrikimą ir masyvų kraujavimą.
Šis sindromas – itin retas, pasitaikantis apytiksliai vieną kartą iš 40 tūkstančių gimdymų. Kadangi atvejai itin reti ir neprognozuojami, šis sindromas nėra iki galo moksliškai ištyrinėtas.
2013 metais dėl embolizacijos vaisiaus vandenimis sukeltų komplikacijų Kauno klinikose po cezario pjūvio operacijos mirė jauna moteris. Jos vaikas gimė sveikas, tačiau vaisiaus vandenims patekus į kraujotaką sutriko gimdyvės širdies veikla.
Pacientė buvo gaivinama beveik tris valandas, tačiau gydytojų pastangos rezultatų nedavė.
