Kitąmet jai dar kartą reikės gultis po plastikos chirurgo peiliu, kad moteriškumo simbolis būtų galutinai suformuotas. Tačiau moteriai teko pavaikščioti klystkeliais, kol surado, kas jai atliktų šią operaciją.
Vaikai nepajuto, kad mama serga
Motinystės atostogos ir krūties vėžys – visai tai R.Andriulienę užgriuvo vienu metu, bet trejų ir aštuonerių metų sūnūs nematė mamos nusiminusios, pavargusios ar niekur iš namų nekeliančios kojos.
Net ir dėl agresyvios vėžio formos amputavus dešinę krūtį, dviejų vaikų motinos gyvenimas nesustojo – chemoterapijos seansus ir vizitus pas gydytojus ji suderino su sūnų dienotvarke.
Tad vaikai pernelyg nejuto, kad jų mama susirgo sunkia liga, nes ji ir anksčiau, ir dabar jaunėlį veža į vaikų darželį, vyresnėlį – į mokyklą.
Tačiau krūties vėžio diagnozė negailestingai smogė moteriškumui. Po chemoterapijos seansų Renata neteko gražių ilgų plaukų, bet ir su tuo susitaikė. Plika galva jai po kurio laiko netgi ėmė patikti.
Todėl moteris naują įvaizdį nutarė įamžinti fotosesijoje – profesionalaus fotografo nuotraukos sugulė į jos albumą, kuriame sukaupta ir daugybė gražius šeimos gyvenimo įvykius menančių akimirkų. Nieko iš savo gyvenimo išbraukti nevalia. Ir netgi perrašyti baisios ligos istorijos neįmanoma. Bet ar būtų verta?
Vyras ragino pasitikrinti
R.Andriulienė priėmė ligą kaip likimo išbandymą, po kurio ji tapo daug stipresnė. Regis, po viso to, ką ji patyrė, nieko baisiau negali būti.
„Vyras mano dešinėje krūtyje užčiuopė keistą guziuką. Iš pradžių manėme, kad tai – dėl hormonų disbalanso atsiradęs darinys, nes neseniai buvau nustojusi žindyti sūnų. Maniau, luktelėsiu dar šiek tiek ir praeis. Bet niekas nepasikeitė ir po mėnesio“, – pasakojo R.Andriulienė.
Įsisukusi į kasdienybės rutiną moteris užmiršdavo guziuką, bet vyras jai griežtai liepė nueiti pas gydytojus.
Dėl guziuko, kuris po pusantro mėnesio pradėjo didėti, Renatos savijauta nesikeitė – jai nieko neskaudėjo, nebuvo silpna. Bet lyg nujausdama kažką negero moteris nuvyko sveikatos pasitikrinti į Nacionalinį vėžio institutą.
„Pakliuvau pas mamologę ir apžiūros metu jau iš jos veido išraiškos supratau – negerai“, – blogos nuojautos išsigando Renata.
Pacientei iškart buvo atlikti visi tyrimai: mamograma, echoskopija, paimtas mėginys biopsijai.
Dvi operacijos iš eilės
R.Andriulienė krūties vėžio diagnozę išgirdo 2013 metų spalio 10-ąją. Tą pačią dieną jai buvo pranešta, kad po savaitės teks gultis ant operacinio stalo. Dar nebuvo aišku, ar bus šalinamas tik darinys, ar visa krūtis.
„Kol nebuvo gautas biopsijos tyrimo atsakymas, gydytoja negalėjo pasakyti, koks navikas – gerybinis ar piktybinis. Tačiau bet kuriuo atveju jį reikėjo šalinti. Neabejojau, kad jau echoskopijos metu gydytoja pamatė, jog tai nėra gerybinis darinys, ir kol kas delsė man tai sakyti.
Medikai patarė susitarti dėl vaikų priežiūros, nes man teks gultis į ligoninę“, – apie žaibiškai susiklosčiusius įvykius pasakojo R.Andriulienė.
Chirurgui prapjovus krūtyje susiformavusį darinį buvo rasti susidarę šeši augliai ir daug smulkių kalcinatų (kalcio druskų). Pacientei buvo atlikta poodinė mastektomija, tai yra pašalintas visas minkštasis krūties audinys. Paliktas tik krūties spenelis.
Atlikus naviko laboratorinius tyrimus paaiškėjo, kad tai agresyvios formos vėžys. Buvo nuspręsta, kad reikia ir antrosios operacijos. Nuo pirmosios nepraėjus nė mėnesiui Renatai galutinai buvo pašalinta dešinė krūtis.
Chemoterapija, radioterapija, gydymas vaistais
Dar prieš operaciją moteris tvirtai žinojo, kad netekusi krūties negyvens visą gyvenimą su randu krūtinėje. Ji jau tuomet planavo, kad ryšis krūties rekonstrukcinei operacijai.
Kadangi R.Andriulienei buvo nustatyta agresyvi vėžio forma, kai vėžio ląstelių dalumas siekia apie 60 procentų, moters laukė ilgas gydymas. 2013-ųjų pabaigoje vilnietei, kai užgijo operacijos metu atverta žaizda, buvo paskirti šeši chemoterapijos seansai.
Chemoterapija nesukėlė šalutinio poveikio, todėl vaikai nepastebėdavo, kad mama lankosi ligoninėje. Vakarop po seansų Renata vykdavo pasiimti atžalų iš mokyklos, vaikų darželio. Moters gyvenimo ritmas nepakito. O kad pasikeitė mamos šukuosena, vaikų tai netrikdė – sūnūs matė, kad ji šypsosi, yra linksma, lygiai taip pat viską daro – ruošia valgį, lygina skalbinius, vairuoja automobilį.
2014-ųjų kovą Renata lengviau atsikvėpė pasibaigus chemoterapijai. Po mėnesio jai buvo paskirta radioterapija – 25 švitinimo seansai.
Tuo pat metu ligonei buvo taikomas biologinis gydymas, kai dirbtinai sukurti baltymai organizme atakuoja vėžio ląsteles, o sveikos nėra pažeidžiamos. Šis gydymo metodas vis dar taikomas.
O vasarą moteriai paskirtas ir hormoninis gydymas, truksiantis iki 2016 metų.
Klausimais apipylė gydytojus
Nors gydymas tęsiamas, Renata po motinystės atostogų šį rudenį grįžo į darbą vienoje interneto įmonėje dirbti projektų vadove.
Net ir pradėjusi dirbti puse etato vėžio diagnozę turinti moteris nepaliovė lankytis pas medikus – atlikus chemoterapijos ir švitinimo kursus jai buvo daromi vėžio žymenų tyrimai.
Rezultatai parodė, kad naujų vėžio ląstelių nesusiformavo, nėra kituose organuose išplitusių darinių. Todėl R.Andriulienė drąsiai svarstė, kaip galėtų susigrąžinti moteriškumo simbolį – dešinę krūtį.
„Kai man diagnozavo vėžį ir pasakė, kad bus pašalinta didžioji dalis krūties, per pusantros savaitės iki tos lemtingos operacijos ieškojau informacijos, kas laukia po to.
Vėžio institute medikus atakuodavau klausimais, kaip ir kur daromos krūties rekonstrukcinės operacijos. Jie sakydavo: dabar dėl to neturite sukti galvos, turite gyti.
Bet aš nenuleidau rankų, nes vienas kitam netrukdė – galima ir gydytis, ir ieškoti informacijos. Man ligoninėje nepasakė, kur Lietuvoje atliekamos krūties rekonstrukcinės operacijos.
Buvo pasakyta, kad geriau tokios operacijos vykti daryti į užsienį – medikai paminėjo Belgiją, kurioje su šeima šešerius metus gyvenome, Prancūziją, Italiją, o Lietuvoje esą būsiu bandomasis triušis, nes tokios operacijos daromos retai, todėl chirurgai neturi praktikos“, – sakė moteriškumo simbolį siekusi atgauti R.Andriulienė.
Krūtį atgavo per sūnaus gimtadienį
Dviejų vaikų motina ryžosi Vilniuje pasikonsultuoti su vienu plastikos chirurgu. Jis neatlieka krūties rekonstrukcijos operacijų, todėl rekomendavo kolegą profesorių Kęstutį Vitkų.
„Buvau pasiruošusi vykti į užsienį ir paaukoti nemažai šeimos pinigų už tą patį, ką Lietuvoje atliko nemokamai. Pasirodo, tokias operacijas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.
Niekas nepasakė, kad krūties rekonstrukcijos operacijos daromos Vilniaus universiteto Santariškių klinikose – kitapus gatvės, kurioje įsikūręs Vėžio institutas, ir už jas visai nereikia mokėti“, – apie tai, kaip pavyko įgyvendinti savo tikslą – atgauti krūtį – pasakojo su vėžiu susidūrusi ligonė.
Šįmet rugsėjo 23-iąją, per vyresniojo sūnaus aštuntąjį gimtadienį, R.Andriulienė gulėsi ant chirurginio stalo – mikrochirurgas K.Vitkus atliko krūties rekonstrukcijos operaciją.
Operacija truko 5 valandas – krūtis buvo atkurta panaudojant moters pilvo srities odos, kraujagyslių, minkštųjų audinių lopą. Suformavus krūtį kraujagyslės sujungiamos į bendrą kraujotakos sistemą.
Kokie buvo pirmieji R.Andriulienės pojūčiai po šios operacijos išvydus ir palietus rekonstruotą krūtį?
„Kai palatoje nuleidusi akis išvydau, kad jau turiu krūtį, tas vaizdas visus skausmus atpirko. Aišku, labai skaudėjo pilvo sritį, juk tai buvo didžiulė intervencija į mano kūną – išpjautas lopas, o ne vien tik prapjauta ir užsiūta. O ten, kur buvo suformuota krūtis, jokio skausmo nejutau.
Naujos krūties audiniai dar gyja, nervinė sistema turi atsikurti, tad tokio jautrumo, kaip tikroje krūtyje, nėra“, – apie pojūčius pasakojo Renata.
Moteris rekonstruotą krūtį turi masažuoti, nes audiniai patys savaime neatsikurtų. Tačiau ji tikisi, kad dar po vienos ar dviejų operacijų dešinė krūtis nesiskirs nuo kairės.
„Man suformavo burbulą, panašų į krūtį. Todėl ją reikės sulyginti su kairiąja, nes dabar skiriasi forma. Antros operacijos metu, 2015-ųjų pavasarį, bus formuojamas dešinės krūties spenelis“, – pasakojo R.Andriulienė.
Moteris įsitikino, kad rekonstrukcinė krūties operacija pagerino jos gyvenimo kokybę: „Gyvenau metus su krūties protezu – nebuvo smagu. Kai vilki drabužius, skirtumo nematyti. Kai prausdavausi, jausdavau randą.
Pašalinus krūtį netekau daug moteriškumo, tačiau mane guodė vien tai, kad sergant tokiu vėžiu lengviausia atkurti padarinius, nes tai nėra ranka ar koja“, – prigyjančia dešine krūtimi džiaugėsi dviejų atžalų motina.
Jei moteris norėtų susilaukti dar vienos atžalos, galėtų kūdikį maitinti tik kaire krūtimi, nes rekonstruotoji neturės pieno liaukų ir žindymo metu nefunkcionuos. O vėliau R.Andriulienė turėtų pamiršti, kad dešinė krūtis kitokia nei kairė.
„Gal ir liks nežymūs randai, bet dėl to, kad yra nors toks moteriškumo simbolis, jaučiuosi gerai“, – patikino kryžiaus kelius įveikianti moteris.
Tarp onkologų ir mikrochirurgų perbėgo juoda katė?
Kasmet dėl onkologinių ligų Lietuvoje amputuojama apie 1600 krūtų. Suluošintų, slepiančių savo defektus ir su likimu susitaikiusių moterų gali būti apie keliasdešimt tūkstančių. Net 70 procentų šių moterų būtų galima padėti iškart, jei jos žinotų apie krūties rekonstrukcijos operacijas.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorius profesorius K.Vitkus patikino, kad tokių operacijų per dieną turėtų būti atliekama po kelias. Šiuo metu operuojama tik kartą per savaitę.
Panašiose klinikose užsienyje tokių operacijų per dieną atliekama dvi ir daugiau. Švedijoje – keturios per dieną. Lietuvoje moterys dažniausiai apie rekonstrukcines operacijas sužino ne iš jas gydančių gydytojų, bet viena iš kitos.
Santariškių klinikose taikoma progresyviausia krūtų rekonstrukcijos metodika. Tokios operacijos čia atliekamos nuo 1989 metų.
„Šios operacijos metu audinių segmentas paimamas kartu su mažyte 1–1,5 mm kraujagysle, nesužalojant nei pilvo, nei kitos kūno dalies. Tai tarsi mažytis stiebelis, kuris perkeliamas iš vienos vietos į kitą ir įsiuvamas be traumos į tą vietą, kurioje bus formuojama nauja krūtis su savo kraujotaka. Krūtis užpildoma raumens mase, paimta iš sėdmens, vidinės šlaunų dalies, papilvės. Tuomet trūksta tik spenelio, aureolės, simetrijos sulyginimo. Svarbiausia – kuo mažiau sužaloti pacientę“, – aiškino K.Vitkus.
Šios operacijos atliekamos tik Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Centro filialo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje. Vienos rekonstrukcinės operacijos nepakanka, tačiau kitos yra koreguojamojo pobūdžio.
Onkochirurginės operacijos metu kai kurioms pacientėms tuo pat metu galima atlikti ir rekonstrukcinę operaciją (pašalinant auglį ir kartu dalį krūties, iš karto ją sutvarkyti). Taip padaryta, pavyzdžiui, Holivudo aktorei Angelinai Jolie – jai vienu metu buvo pašalintos pieno liaukos ir įdėti krūtų implantai. R.Andriulienės atveju tai netiko, nes jai po operacijos buvo taikomas radioterapinis gydymas. Tačiau didžiajai daliai to paties likimo moterų tai būtų viena operacija vietoj dviejų ar net trijų. Vėžio institute moterys iš onkochirurgų ir mamologų šios vertingos informacijos negauna.
