Iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) 2014 metais parengtos „Užsikrėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir Žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) epidemiologinės situacijos apžvalgos Lietuvoje 2013 metais“ matyti, kad Lietuvoje užregistruoti 177 nauji užsikrėtimo ŽIV atvejai.
Sergamumo rodiklis padidėjo nuo 5,4 atvejo 2012 m. iki 5,98 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2013 metais.
Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai pernai užregistruoti Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, žemiausi – Marijampolės, Utenos ir Panevėžio apskrityse.
Analizuojant 2013 metų duomenis pagal lytį, 70,6 proc. (125) naujų užsikrėtusiųjų ŽIV – vyrai, 29,4 proc. (52) – moterys.
Pagal amžiaus grupes didžiausią užsikrėtusiųjų ŽIV dalį (53,1 proc.) sudaro 25–29 metų, 30–34 metų ir 35–39 metų amžiaus grupių asmenys.
Pagal išsilavinimą 27,7 proc. (49) užsikrėtusiųjų ŽIV turi pagrindinį išsilavinimą.
Daugiausia – 35 proc. – asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 28,2 proc. – heteroseksualių santykių metu, 16,4 proc. – homoseksualių santykių metu, 19,8 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas. Analizuojant užsikrėtimo būdo pasiskirstymą pagal lytį nustatyta, kad didesnė dalis moterų, lyginant su vyrais, galimai užsikrėtė ŽIV heteroseksualių santykių metu, o vyrai – daugiausia vartodami švirkščiamuosius narkotikus.
Paklausus ŽIV užsikrėtusių asmenų, nuo ko galėjo užsikrėsti, apie pusę (44,1 proc.) jų nežinojo tariamo infekcijos šaltinio, 14,1 proc. nurodė sutuoktinį ar sugyventinį, 11,3 proc. – atsitiktinį asmenį ir 7,9 proc. – pažįstamą asmenį.
Prezervatyvais, galinčiais sumažinti ŽIV perdavimo riziką, didžioji dalis užsikrėtusiųjų ŽIV nesinaudoja arba naudoja retai.
Parengė Rasita ANDRUŠKEVIČIŪTĖ
