Kiek kartų per dieną keliaujame į tualetą ir kiek laiko jame praleidžiame; kokia yra išmatų konsistencija bei spalva; kaip staigiai užsinorime tuštintis ir kiek galime šį poreikį kontroliuoti; ar išmatose yra priemaišų – daugeliui nemalonūs, bet didelę reikšmę turintys klausimai.
Atsakymai į juos gali padėti identifikuoti daugybę skirtingų sveikatos būklių, nuo maisto produktų netoleravimo iki infekcijų ar net vėžinių susirgimų.
„Sveikas, virškinimo problemų neturintis, žmogus turėtų tuštintis nuo trijų kartų per savaitę iki trijų kartų per dieną. Pats procesas turėtų būti lengvas, trukti vos keletą minučių. Normali išmatų konsistencija yra vientisa, tačiau minkšta, varijuojanti tarp skirtingų rudos spalvos atspalvių. Normalus tuštinimasis įprastai liudija sveiką organizmą“, – sako vaistininkė J. Voverė.
Ko griebtis, jei užklupo viduriavimas?
J. Voverė pažymi, kad tris ar daugiau kartų per dieną tuštinantis vandeningomis, skystos konsistencijos išmatomis, galima įtarti diarėją. Tai – dažna būklė, kurią gali lydėti staigus poreikis apsilankyti tualete, pilvo skausmai, raižymo jausmas, pūtimas.
„Viduriavimas gali pasireikšti dėl užklupusio streso, sunkumų virškinant laktozę ar fruktozę, į organizmą patekus bakterijoms ar virusams, neretai diarėja atsiranda ir vartojant stipraus poveikio vaistus, kurie išbalansuoja žarnyno mikrobiotą, pavyzdžiui, antibiotikus.
Vartojant daug skysčių, subalansuojant mitybą ir papildant ją gerosiomis žarnyno bakterijomis, lengvas viduriavimas įprastai tetrunka iki 3 dienų. Visgi, kai kuriems žmonėms ūminis viduriavimas gali išsivystyti į lėtinį, kada tuštinimasis vandeningomis išmatomis nebūna toks dažnas dienos eigoje, tačiau tęsiasi net keletą savaičių“, – sako vaistininkė.
Esant lengvam viduriavimui, patariama gerti šiltų kmynų bei ramunėlių arbatų, papildyti mitybą natūraliais probiotikais (kefyru, pasukomis, raugintomis daržovėmis) arba vaistinėje įsigytais preparatais su gyvomis pieno rūgšties bakerijomis, bifidobakterijomis. Tuštinimuisi normalizuoti galima vartoti diosmektito ir simetikono preparatų, pilvo spazmus palengvinti gali padėti drotaverino hidrochlorido tabletės.
Jei diarėja tęsiasi ilgiau nei 3 dienas, viduriuojama labai gausiai, jaučiami dehidratacijos požymiai, matosi gleivių, ženkliai pasikeičia kvapas ar spalva, atsiranda kraujo pėdsakų, pasireiškia silpnumas, karščiavimas, stiprus raumenų ar pilvo skausmas, vėmimas – būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Kai kuriais atvejais, už viduriavimo gali slėptis kai kurios sveikatos būklės – sunkios parazitinės ir kitos infekcijos, rotavirusai, dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga, celiakija, net vėžiniai susirgimai.
Vidurių užkietėjimas – šiuolaikinio žmogaus palydovas
Vaistininkė J. Voverė įvardija, kad vidurių užkietėjimu tuštinimasis laikomas tada, kai tenka stipriai stangintis proceso metu, jaučiamas sunkumas, skausmas, išmatos būna kietos, smulkios, atsiranda nevisiško išsituštinimo pojūtis.
Užkietėjus viduriams, tuštinimosi dažnis retėja ir į tualetą einama vos kartą ar du per savaitę. Taip pat gali atsirasti įtrūkimų aplink išangę, pasirodyti nežymus kraujavimas.
„Vidurių užkietėjimas paprastai reiškia, kad mityboje trūksta skaidulų turinčio maisto, geriame per mažai vandens, nesimankštiname ar nesame fiziškai aktyvūs, užsinorėjus tuštintis, stengiamės šį procesą atidėlioti.
Nors šia problema dažniau skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažnai vartojantys rūgštingumą reguliuojančius vaistus ar vaistus nuo skausmo, vidurių užkietėjimas vis dažniau pasireiškia jauniems, darbingo amžiaus žmonėms. Taip nutinka dėl nevisavertės mitybos, skubėjimo, nepakankamo vandens vartojimo, streso, nerimo, ilgo darbo sėdint ar paprasčiausiai nereguliarios dienotvarkės“, – pasakoja vaistininkė.
Ji pabrėžia, kad susiduriant su vidurių užkietėjimu nereikėtų skubėti ieškoti laisvinamųjų. Visų pirma į valgiaraštį reikėtų pabandyti įtraukti daugiau daržovių, vaisių, kefyro, įvairių sėklų, pavyzdžiui, čija, naudinga išgerti bent 8–10 stiklinių vandens.
Anot vaistininkės, mitybą papildyti galima ir skaidulų maisto papildais, magniu, gerosiomis žarnyno bakterijomis. Vidurių užkietėjimo simptomus palengvinti gali ir preparatai su makrogoliu, rabarbarų šaknų milteliais.
Pravartu daugiau dėmesio skirti judėjimui, bent lengvam pasivaikščiojimui. J. Voverė ragina susidėlioti ir tuštinimosi rutiną – kiekvieną rytą arba vakarą, skirti laiko bandymui pasituštinti. Tačiau svarbu, kad tai netruktų ilgiau nei 10–15 minučių, kitaip kyla hemorojaus išsivystymo bei kraujavimo rizika.
„Ilgiau nei 3 savaites užkietėję viduriai, lydimi kitų simptomų, tokių kaip svorio netekimas, karščiavimas, kraujavimas, pykinimas ar vėmimas, išpūstas pilvas, stiprus jo skausmas, išmatų spalvos pasikeitimas į juodą, raudoną, pilką ar pūlių atsiradimas – požymiai, kad vertėtų apsilankyti gydytojo kabinete.
Už ilgai trunkančio vidurių užkietėjimo ir įprastai jam nebūdingų simptomų gali slėpti dirgliosios žarnos sindromas, ataugos ar augliai žarnyne“, – priduria vaistininkė.
