Vaistininkė įvardija, kad amoniakas yra bespalvės, aštraus kvapo dujos, gerai tirpstančios vandenyje. Labai maži amoniako kiekiai būna aptinkami vandens telkiniuose, dirvoje ir net žmogaus organizme, tačiau jie įprastai žalos nekelia.
„Amoniako vanduo naudojamas ne vienoje skirtingoje srityje – jis yra daugybės cheminių valiklių ingredientas, taip pat naudojamas gaminti trąšoms ar siekiant atbaidyti nepageidaujamus vabzdžius nuo sode augančių gėrybių. Amoniako tirpalas taip pat neretai pasitarnauja įgėlus uodams ar bitėms – jis padeda neutralizuoti nuodus, mažina niežėjimą ir tinimą. Ne paslaptis, kad siekiant stimuliuoti refleksinį kvėpavimą, amoniako tirpalu suvilgytą vatos gabalėlį duodama pauostyti ir nualpusiam žmogui“, – pasakoja vaistininkė I. Garuckienė.
Tačiau, anot jos, dažnas amoniako panaudojimas įvairiuose produktuose nereiškia, jog jis nėra pavojingas – per didelis šios cheminės medžiagos kiekis gali būti būti ne tik nuodingas, bet ir sukelti nudegimus odoje, akyse, kvėpavimo takuose, plaučiuose.
Nedraugiškoji amoniako pusė
Nors amoniako koncentracija tirpaluose, skirtuose naudoti ant odos, įprastai neviršija 10 proc., visgi buitiniuose valikliuose bei sodo augalų priežiūros produktuose ji būna didesnė. Vaistininkė perspėja, kad ne veltui ant įvairių produktų su amoniaku pakuočių yra pažymėta, jog reikia saugoti akis, vengti tiesioginio sąlyčio su oda, taip pat stengtis neįkvėpti garų, gerai išvėdinti patalpas.
„Gausiai įkvėpus amoniako garų, galima patirti nudegimus kvėpavimo takuose. Gerklė ir nosies landos gali pradėti tinti, perštėti, taip pat gali pasireikšti sunkumas kvėpuoti, atsirasti dusulys, sunkus kosulys. Garai gali paveikti ir akis, jos gali tapti skausmingos, sausos, gali atsirasti žaizdelių.
Amoniakui patekus ant jautresnės odos gali atsirasti nudegimų, pūslių. Jei amoniakas patektų į gerklę ir skrandį, čia jis taip pat sukeltų nudegimus, pažeistų balsą, apsunkintų rijimą. Kuo didesnė amoniako koncentracija, tuo didesnė žalos organizmui rizika“, – sako I. Garuckienė.
Ji paaiškina, kad ilgai būnant patalpose, kuriose yra amoniako garų, išauga ir ilgalaikių pasekmių organizmui grėsmė. Jei amoniako dalelės patenka į plaučius, juose gali imti kauptis skysčiai, o tai gali būti pavojinga gyvybei.
Negana to, jei nuolat įkvepiame net ir po mažesnį kiekį amoniako, rizikuojame susirgti astma, lėtinėmis plaučių ligomis. Jei įkvepiama daugiau nei 10 tūkst. ppm (milijoninių dalių) amoniako, žmogų gali ištikti traukuliai, koma ir net mirtis.
Kaip apsisaugoti nuo galimų rizikų?
Vaistininkė I. Garuckienė primena visada skaityti buities valiklių sudėtį, o juos naudojant dėvėti gumines pirštines bei vienkartinę kaukę ar respiratorių. Labai svarbu valiklių nemaišyti tarpusavyje, kadangi amoniakas gali reaguoti kartu su kitomis, valikliuose esančiomis, medžiagomis, pavyzdžiui, etilo alkoholiu, rūgštimis, chloru.
„Sumaišius baliklį ir amoniako tirpalą į aplinką gali išsiskirti nuodingos chloramino dujos, galinčios padaryti nemažai žalos kvėpavimo takams ir plaučiams, pažeisti vidaus organus.
Net ir nemaišant valiklių tarpusavyje, naudojant amoniako turinčių produktų visada svarbu išvėdinti patalpas, nusiplauti rankas, veidą ir kūną su vandeniu ir muilu. Jei amoniako tirpalas naudojamas ant odos, tarkime, po uodų įkandimų, patartina tepti tik mažą odos plotą, prieš tai atlikus odos jautrumo testą, stengtis neįkvėpti bei gerai nusiplauti rankas.
Jei įtariamas apsinuodijimas amoniaku ar kitomis cheminėmis medžiagomis, vertėtų skubiai vykti į ligoninę, kad būtų išvengta tolimesnių pavojų ir kuo labiau sumažinta neigiamų pasekmių sveikatai tikimybė“, – rekomenduoja vaistininkė ir priduria, kad amoniako tirpalą reikėtų laikyti atokiai nuo vaikams pasiekiamų vietų.
