„Visi patiriame stresą, bet turiu išsiugdęs savybę visus tuos rūpesčius vakare iškelti iš galvos ir užmigti. Kol kas man tai pavyksta.
Be abejo, norėčiau daugiau sportuoti, būti fiziškai aktyvesnis, bet (...) būtina surinkti tam tikrą žingsnių kiekį, susilaikyti nuo tam tikrų produktų, kažko atsisakyti. Be abejo, nuolat apie tai galvoju.
Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad neturiu pagundų. Kita vertus, tai yra nuolatinės mūsų pačių kovos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ pasakojo R.Kubilius.
Jis pasakojo neseniai sutikęs pacientą, kuris pasigyrė, kad jau 4 dienas nerūko elektroninių cigarečių.
„Po kurio laiko žiūriu, kad jis atsirado su kepta duona. „Negaliu!“ Sako, kad metė rūkyti, patraukė ant saldumynų, saldaus maisto“, – sakė R.Kubilius.
Tačiau jis pabrėžė, kad rūkymas – ypač reikšmingas širdies ligų rizikos veiksnys. Kartais įgyvendintas pasiryžimas mesti rūkyti suveikia panašiai veiksmingai kaip vaistai.
Miego stygius ir aterosklerozė
R.Kubilius atviravo šiemet išsikėlęs sau tikslą kasdien nuvaikščioti bent po 5 kilometrus. Žingsnius kardiologas „renka“ vakarais, tam sugaišta 45–60 minučių.
„Tai yra tapę malonia rutina, tikiuosi, kad pavyks ją išlaikyti“, – pridūrė R.Kubilius.
Profesorius prisiminė prieš kelis metus susipažinęs su tyrimu, kad mažiau nei 6 valandas miegantys ir streso patiriantys žmonės dažniau serga ateroskleroze.
Negana to, prastai miegojęs žmogus kitą dieną daugiau valgo, apskaičiuota, kad suvartoja 400 kalorijų daugiau.
Paklaustas apie kraujospūdį, R.Kubilius patikino, kad šis jo sveikatos rodiklis yra normalus, „viršutinis“ skaičius neviršija 140.
Jis priminė, kad vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų (imtinai) dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, jų sveikata turėtų būti įvertinta kas 3 arba 5 metus.
„Be abejo, kardiologai visada ieško, koks yra „blogasis“ arba mažo tankio cholesterolis. Prieš keletą metų patvirtintos naujos Europos kardiologų draugijos rizikos vertinimo skaičiuoklės.
Ten matmuo yra nedidelio tankio cholesterolis. Tai reiškia, kad iš bendrojo cholesterolio turime atimti mažo tankio cholesterolį. Tarsi tas matmuo yra jautresnis.
Kita vertus, klinikinėje praktikoje su pacientais lipidogramoje visą laiką ieškome „blogojo“ cholesterolio koncentracijos“, – sakė R.Kubilius.
Pasak jo, bendras cholesterolio kiekis gali suklaidinti. Jis gali būti normos ribose, kai „blogasis“ cholesterolis yra rizikingai padidėjęs.
Rytinė kava naudinga sveikatai
Neseniai paskelbtas Tulano universiteto JAV mokslininkų tyrimas apie kavos vartojimą ir širdies sveikatą.
Paaiškėjo, kad rytinė kava saugo širdį. Žmonėms, kurie kavą geria rytais, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra mažesnė, lyginant su tais, kurie kavos visiškai negeria arba geria ją visą dieną.
„Turėtume kalbėti ne apie kavą, o kofeiną, kuris yra pagrindinė sudedamoji veiklioji medžiaga, veikianti kaip natūralus neutraceutikas. Tai reiškia, biologiškai aktyvi, sveika medžiaga, kuri turi papildomos reikšmės mūsų sveikatai“, – pabrėžė R.Kubilius.
Jis pridūrė, kad amerikiečių tyrimo rezultatai nenustebino. Be to, žinoma, kad kavos mylėtojai rečiau serga Parkinsono liga.
Kardiologas paaiškino, kodėl kavos puodelis ryte toks naudingas sveikatai. „Pasirodo, kai žmogus nubunda, „užsiveda“ jo simpatinė nervų sistema ir kavos stimuliacija, natūralu, sinchronizuojasi su tuo poveikiu.
O vakare simpatinės nervų sistemos pradeda lėtėti, žmogus persijungia į sumažėjusio budrumo, mieguistumo būklę. Todėl žmogus, kuris kavą geria visą dieną, tą simpatinę sistemą vakare aktyvuoja ir miego bei poilsio režimas išsibalansuoja“, – dėstė R.Kubilius.
Ir pats kardiologas prisipažino, kad save priskirtų prie kavos mėgėjų.
Tiesa, jis įspėjo, kad daug kavos geriančios moterys dažniau turi problemų dėl kaulų retėjimo. Taip nutinka, nes kofeinas paskatina kalcio pasišalinimą iš organizmo.
R.Kubilius apibendrino, kad nereikia bijoti kavos, nes apskritai žiūrint – ji naudinga sveikatai. Tik labai svarbu išlaikyti saiką.
