Į savo analizę jie įtraukė daugiau kaip 28 tūkst. žmonių, kuriems buvo diagnozuotas pirmos stadijos vėžys ir palygino jų fizinį aktyvumą iki nustatant ligą.
Paaiškėjo, kad fizinis aktyvumas prieš vėžio diagnozę buvo susijęs su mažesniu mirtingumu ir lėtesniu onkologinės ligos progresu. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „British Journal of Sports Medicine“.
Jo autoriai padarė išvadą, kad fizinis aktyvumas padeda išvengti vėžio, o jei žmogus suserga – sumažina mirtingumą.
Tai buvo retrospektyvinis stebėjimo tyrimas, kuriam panaudoti anoniminiai duomenys, surinkti iš žmonių, dalyvaujančių vienoje Pietų Afrikos Respublikos sveikatos draudimo programų. Jie taip pat dalyvavo sveikatos stiprinimo programoje „Vitality“, kuri skatina fizinį aktyvumą.
Tyrėjai suskirstė dalyvius į tris grupes pagal fizinio aktyvumo lygį per 12 mėnesių iki vėžio diagnozės:
– Pirmas lygis: neužfiksuotas joks fizinis aktyvumas;
– Antras lygis: nuo 1 iki 59 minučių užfiksuoto fizinio aktyvumo per savaitę;
– Trečias lygis: 1 val. ar daugiau užfiksuoto fizinio aktyvumo per savaitę.
Vėžys progresuoja 27 proc. rečiau
Prostatos vėžys ir krūties vėžys buvo dažniausios ligos tarp tyrimo dalyvių. Per stebėjimo laikotarpį beveik 19 proc. jų mirė, tačiau 65,5 proc. dalyvių vėžys neprogresavo.
Palyginti su tais, kurie nebuvo fiziškai aktyvūs, žmonės sportavę bent valandą per savaitę 27 proc. rečiau patyrė vėžio progresavimą ir 47 proc. rečiau mirė dėl bet kokios priežasties.
Antro lygio grupėje vėžio progresavimo tikimybė buvo 16 proc. mažesnė, o mirties nuo bet kokios priežasties tikimybė – 33 proc. mažesnė, palyginti su grupe, kurioje nebuvo jokio fizinio aktyvumo.
Tačiau vertinant dalyvius, kurie pateikė kūno masės indekso duomenis, pirmo ir antro lygmens grupių vėžio progresavimo rezultatai reikšmingai nesiskyrė.
Daugiausia naudos fizinis aktyvumas davė, kai buvo vertintas prostatos vėžio progresas ir mirtingumas nuo odos vėžio.
Vertinant mirtį dėl visų priežasčių, fizinio aktyvumo neturintys žmonės turėjo 91 proc. tikimybę išgyventi, o vidutinio arba didelio fizinio aktyvumo žmonės turėjo 95 proc. tikimybę išgyventi.
Kokių trūkumų turėjo tyrimas?
Tyrimais negalima nustatyti priežastinio ryšio. Užfiksuotas dalyvių fizinis aktyvumas taip pat galėjo skirtis nuo realaus fizinio aktyvumo lygio.
Nors tyrėjai sumažino atvirkštinio priežastingumo riziką, ji vis dėlto galima. Taip pat yra šališkumo galimybė, nes tyrėjai nekoregavo rezultatų dėl tokių veiksnių kaip rūkymas. Jie taip pat darė prielaidą, kad dalyviai, kurių fizinis aktyvumas programoje „Vitality“ nebuvo užfiksuotas, išvis nesimankštino.
„Tyrimas turėjo keletą trūkumų: jame buvo renkami tik fizinio aktyvumo rodikliai prieš ligos diagnozę. Mes nežinome, ką šie pacientai darė po to. Nors išmatuotas aktyvumo lygis greičiausiai buvo tikslus, jis neatspindėjo visko, ką žmonės daro.
Todėl, pavyzdžiui, pacientai, kurie dirbo fiziškai aktyvų darbą, bet nenešiojo judesius fiksuojančių išmaniųjų laikrodžių, galėjo būti neteisingai priskirti prie pacientų, kurie neturi jokio fizinio aktyvumo“, – sakė Fredo Hutchinsono vėžio centro epidemiologijos profesorė Anne McTiernan, kuri tyrime nedalyvavo.
Tyrėjams taip pat trūko kai kurių duomenų. Pavyzdžiui, jie turėjo nedaug informacijos apie dalyvių kūno masės indeksą (KMI), todėl pirminėje analizėje į šią informaciją neatsižvelgė. Jie taip pat neturėjo duomenų apie dalyvių rasę.
Prieš vėžį – 60 minučių mankštos
Apskritai rezultatai rodo teigiamą fizinių pratimų poveikį vėžio prognozei. Tai rodo, kad net ir nedidelis fizinis aktyvumas gali būti naudingas.
„Kadangi vėžys diagnozuojamas vis anksčiau, o sergamumas juo vis didėja, prieinamos intervencijos, galinčios turėti teigiamos įtakos prognozei, yra ypač aktualios. Supratimas, kad vos 60 minučių reguliarios savaitinės mankštos gali sumažinti vėžio progresavimo tikimybę 27 proc., o mirties tikimybę – 47 proc., turėtų paskatinti visus gydytojus pacientams skirti mankštą kaip vaistą“, – sakė tyrimo autorius ir Johanesburgo universiteto profesorius Jonas Patriciosas.
Tiesa, visi raginami laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų – per savaitę vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui skirti bent 300 minučių.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
