Miegas taip pat svarbus smegenų sveikatai. Jei naktį trūksta poilsio, didėja atminties sutrikimų rizika.
„Dėl miego trūkumo, kyla įvairių problemų ir gali būti padaryta didžiulė žala“, – sakė Franzas Haveras Mittermaieris, Berlyno Šaritės universiteto Neurofiziologijos instituto mokslinis darbuotojas.
„Galima teigti, kad organas, kuriam labiausiai reikia miego, yra smegenys. Miegas „atjungia“ smegenis nuo išorinio pasaulio, sustabdomas jutiminės informacijos srautas. Tai leidžia pakartoti patirtis be „išorinių trukdžių“, kurie būtini norint įtvirtinti šių patirčių prisiminimus, t. y. perkelti juos į ilgalaikę atmintį“, – paaiškino jis.
F.H.Mittermaieris yra neseniai žurnale „Nature Communications“ paskelbto tyrimo, kuriame analizuojama, kaip gilus miegas, dar vadinamas lėtųjų bangų miegu, padeda palaikyti prisiminimų formavimąsi smegenyse, autorius.
Išsaugojo smegenų mėginius
Tyrėjų komanda panaudojo 45 dalyvių nepažeistus smegenų žievės audinių mėginius.
„Naujoji žievė (lot. Neocortex) yra išorinė smegenų dalis. Kai žvelgiame į smegenų nuotrauką, žiūrime į naująją žievę – graikinio riešuto formos paviršių. Tai struktūra, kurioje yra 16 mlrd. neuronų (elektriškai aktyvių smegenų ląstelių).
Žmonių naujoji žievė yra labai padidėjusi ir yra atsakinga už pažintinius gebėjimus, kurie skiria mus nuo kitų gyvūnų: kalbai, vaizduotei, atminčiai, emocijoms ir t. t.“, – paaiškino F.H.Mittermaieris.
„2017 m. pradėjome kurti platformą, kurioje renkame neurochirurginių operacijų metu paimtus smegenų mėginius, kurie kitu atveju būtų išmesti“, – apie tyrimo eigą pasakojo vokietis.
„Mums pavyko patobulinti metodus, kad šiuos audinių mėginius fiziologiniuose tirpaluose galėtume išlaikyti gyvus ilgiau nei 24 valandas. Tai leidžia mums tirti žmogaus smegenų ląsteles ir jungtis tarp jų (sinapses) naudojant aukštos kokybės, didelės skiriamosios gebos įrašymo metodus.“
„Atsiradus šiai galimybei, atminties mechanizmai buvo akivaizdi tyrimo tema“, – pridūrė F.H.Mittermaieris.
Demencija serga 55 mln. žmonių
Pasak ekspertų, tyrimas gali būti reikšmingas, nes jis atskleidžia esminį lėtųjų bangų aktyvumo (LBA) vaidmenį gilaus miego metu sinapsiniam plastiškumui ir atminties konsolidavimui.
„Man, kaip gydytojai neurologei, tai tik patvirtina, kad kokybiškas miegas yra labai svarbus kognityvinėms funkcijoms palaikyti. Demencija sergantys pacientai dažnai patiria gilaus miego sutrikimus, tad reikia geriau suprasti ir spręsti miego trūkumo problemą, nes tai – demencijos priežiūros ir prevencijos dalis“, – sakė Verna Porter.
Lėtojo miego fazėje smegenų veikla sulėtėja, taip pat ir širdies veikla bei kvėpavimo dažnis. Lėtųjų bangų miegas, atlieka svarbų vaidmenį atminties konsolidavime – naujai įgytų prisiminimų stabilizavimo ir stiprinimo procese. Šiame tyrime išryškinami galimi miego poveikio atminčiai keliai ir nurodomas galimas mechanizmas, padedantis pagerinti atminties konsolidavimą.
Manoma, kad vystantis demencijai pokyčiai smegenyse prasideda 10–20 metų iki pažintinių simptomų atsiradimo.
Naujas tyrimas gali prisidėti prie naujų ligos prevencijos strategijų, skirtų atminčiai palaikyti.
Šiuo metu pasaulyje demencija serga daugiau nei 55 mln. žmonių.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
