Su šiais faktoriais susiję pasirinkimai gali tapti raktu į ilgaamžiškumą. Ir nevalia atidėlioti – sveikatai palankūs įpročiai turėtų dėmesio sulaukti jau dabar.
Kaip pailginti gyvenimo trukmę?
Neseniai atliktų tyrimų rezultatai pabrėžė mitybos svarbą visiems sveikatos aspektams, o įrodymų, kad sveika mityba gali pailginti gyvenimo trukmę, vis daugėja.
Daugelyje tyrimų raudonos mėsos vartojimas siejamas su keletu lėtinių ligų, įskaitant storosios žarnos ir kitų rūšių vėžį, 2 tipo diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas bei demenciją, išsivystymu.
Todėl nekeista, kad 2024 m. balandį žurnale „BMJ Global Health“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad raudoną mėsą, pavyzdžiui, jautieną, iškeitus į žuvį, iki 2050 m. būtų galima išvengti 500–750 tūkst. mirčių.
Šiame tyrime nedalyvavusi registruota dietologė Sophie Lauver paaiškino, kad, palyginti su raudona mėsa, žuvyje yra mažesnis kiekis su maistu gaunamų glikacijos galutinių produktų (angl. advanced glycation end products, AGE), kurie yra susiję su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu.
Žmonės taip pat suvalgo per daug druskos. Įrodyta, kad vartojant druskos pakaitalus, o ne įprastą valgomąją druską, galima sumažinti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Pernai rugpjūtį žurnale „Nutrients“ paskelbta tyrimų apžvalga parodė, kad protarpinis badavimas, Viduržemio jūros dieta ir ketogeninė (keto) dieta yra naudingi senėjimo procesų sulėtinimui.
Ekspertų teigimu, šios dietos teigiamai veikia organizmo mechanizmus, susijusius su ląstelių atstatymu, uždegimu ir medžiagų apykaita.
Gydytojai dietologai pataria į mitybą įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, taip pat liesų baltymų, riebios žuvies ir augalinių riebalų, pavyzdžiui, riešutų, sėklų, avokadų, alyvuogių ir alyvuogių aliejų.
Derėtų valgyti mažiau apdorotų pusgaminių, riebios mėsos, cukraus ir kitų rafinuotų angliavandenių.
Kaip mankšta lėtina senėjimą?
Fiziniai pratimai – kitas svarbus ilgaamžiškumo įprotis. Jei vyresni nei 40 metų asmenys kasdien vaikščiotų tiek pat, kiek fiziškai aktyviausi jų bendraamžiai, jų gyvenimas pailgėtų maždaug penkeriais metais, teigė pernai lapkritį žurnale „British Journal of Sports Medicine“ paskelbtas tyrimas.
Surinkti duomenys turėtų ypač motyvuoti tuos, kurie nėra fiziškai aktyvūs, nes jie gali patirti didžiausią naudą. Net ir nežymus fizinio aktyvumo padidėjimas, pavyzdžiui, lengva mankšta ar trumpas pasivaikščiojimas, gerokai sumažina neinfekcinių ligų ir ankstyvos mirties riziką.
„Užsiimant fizine veikla galima geriau išsaugoti kaulų tankį, padidinti jėgą, sumažinti kūno riebalų kiekį ir pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Taip pat gali pagerėti nuotaika ir kognityvinės funkcijos“, – sakė Jeilio medicinos mokyklos docentas Christopheris Schneble'as.
Kiti tyrimai analizavo, kokiu būdu fizinis aktyvumas gali turėti teigiamos įtakos ilgaamžiškumui ir organizmo senėjimui.
Gali būti, kad mankšta pristabdys senėjimą, nes ji mažina riebalų kaupimąsi raumeniniame audinyje, teigė tyrimas, pernai balandį paskelbtas žurnale „Nature Aging“.
Socialinio gyvenimo svarba
Apie šimtamečius dažnai sakoma, kad jie visą gyvenimą buvo optimistai, o jų namų durys visada atviros draugams ir svečiams.
Surinkta gausybė įrodymų, kad vienatvė yra susijusi su didesne lėtinių ligų ir ankstyvos mirties rizika.
2024 m. liepą žurnale „The Lancet's eClinical Medicine“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nuolat jaučiasi vieniši, padidėja rizika patirti insultą.
Jei tiksliau, tyrimo dalyviai, kurie nurodė, kad jaučiasi vieniši, net 25 proc. dažniau patyrė insultą, palyginti su bendraamžiais, kurie nurodė esantys labiau socialiai aktyvūs.
Medicinos mokslų daktarė ir gydytoja kardiologė Jayne Morgan, nedalyvavusi šiame tyrime, iškėlė hipotezę, kad save žalojantis elgesys, pavyzdžiui, sumažėjęs fizinis aktyvumas, persivalgymas, gausus itin apdoroto maisto vartojimas, gausus alkoholio, cigarečių ir (arba) narkotikų vartojimas, nenuoseklus paskirtų vaistų laikymasis ir prasta miego higiena gali prisidėti prie to, kad vieniši žmonės dažniau patiria insultą.
Panašu, kad tai papildo ankstesnio tyrimo, 2024 m. sausį paskelbto žurnale „JAMA Network Open“, išvadas, kuriose teigiama, kad socialinės izoliacijos mažinimas gali sumažinti mirties riziką, ypač tarp nutukimu sergančių žmonių.
Bendraamžių parama ir rūpestis bei galimybė dalytis džiaugsmo akirmirkomis su mylimais žmonėmis gali būti esminis ilgaamžiškumo veiksnys. Pastebėta, kad tokie žmonės natūraliai renkasi sveikatai palankesnį gyvenimo būdą.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
