Ypač blogai, jei daugiau nei 45 proc. paros kalorijų suvartojama po 17 valandos. Tokiu atveju išauga rizika susirgti cukriniu diabetu, skelbia „Nutrition & Diabetes“ publikuotas tyrimas.
Anksčiau manyta, kad vėlyvas valgymas turi neigiamos įtakos svorio kontrolei, nes vakare, kai organizmas ruošiasi miegui, sulėtėja medžiagų apykaita.
Naujasis tyrimas rodo, kad nepriklausomai nuo žmogaus svorio ar bendro suvartojamų kalorijų kiekio, valgio laikas, gali turėti reikšmingų pasekmių gliukozės apykaitai.
26 tyrimo dalyviai priklausė 50–75 metų amžiaus grupei, turėjo antsvorio arba sirgo nutukimu, dalis – prediabetu ar 2 tipo diabetu. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: „ankstyvieji valgytojai“, kurie didžiąją dalį dienos kalorijų suvartojo iki 17 val., ir „vėlyvieji valgytojai“, kurie 45 proc. ar daugiau kalorijų suvartojo po 17 val.
Visi dalyviai 14 dienų su maistu gavo panašų maistinių medžiagų ir kalorijų kiekį.
Atlikus gliukozės toleravimo tyrimą, „vėlyvųjų valgytojų“ gliukozės kiekis kraujyje praėjus 30 ir 60 minučių po valgio buvo pastebimai didesnis, o tai rodo mažesnę gliukozės (cukraus) toleranciją.
Ši tendencija pasitvirtino nepriklausomai nuo dalyvių kūno svorio ir kūno riebalų masės, suvartojamų kalorijų kiekio ir mitybos ypatumų.
Kodėl vėlyvas valgymas kenkia sveikatai?
Tyrime nedalyvavęs Jeilio medicinos mokyklos dėstytojas Nate'as Woodas paaiškino, kad vėlyvas valgymas gali padidinti kūno svorį, nes dauguma žmonių vakare yra daug mažiau aktyvūs, o miegodami – visai neaktyvūs.
„Manome, kad valgymo vėlai vakare problema yra ta, jog gauname kalorijas, kai mūsų organizmui jų nereikia“, – sakė N.Woodas.
„Įsivaizduokite, kad suvalgėte kelis gabalėlius picos ir iškart einate miegoti. Tą maistą organizmas suskaido į kalorijas, bet paskui tos energijos iš karto nenaudojame, nes miegame, o ne sportuojame!
Taigi, ką mūsų kūnas daro su ta energija? Jis ją kaupia, kad panaudotų vėliau, kai mums jos prireiks. O kaip mūsų kūnas kaupia energiją? Kaip riebalus! Tai viena iš priežasčių, kodėl paprastai rekomenduojama stengtis valgyti anksčiau, o ne vėliau“, – aiškino N.Woodas.
Įtakos tikriausiai turi ir tai, kad kasa dieną būna aktyvesnė išskiria daugiau insulino.
„Kai akių tinklainės gale esantys receptoriai pajunta, kad saulė leidžiasi, iš hipofizės pradeda išsiskirti melatoninas, kuris slopina kasos veiklą“, – pasakojo tyrime nedalyvavęs medicinos mokslų daktaras Pouya Shafipouras.
Taigi naktinėtojai, kurie valgo vakare, turi didesnę riziką, kad jiems išsivystys atsparumas insulinui. Tai rodo ir statistika: naktimis dirbantys žmonės – gaisrininkai, policininkai, medikai – dažniau suserga diabetu.
Ką geriausia valgyti vakare?
Per šventes sunku susilaikyti, tačiau medikai sako, kad vakarienė turėtų būti pats lengviausias dienos valgis.
Reikėtų gauti mažiau angliavandenių, vadinasi, vengti makaronų, bulvių košės, ryžių, taip pat – desertų ir alkoholio.
Vakarienei geriausiai tinka maistas, kuriame gausu baltymų, pavyzdžiui, varškė, balta žuvis ar vištienos krūtinėlė.
Jis pridūrė, kad dėl atsparumo insulinui yra dienos langas, kai tie didesnio kiekio angliavandenių patiekalai gali veikti jūsų medžiagų apykaitą.
„Aktyviausias laikas medžiagų apykaitos požiūriu yra nuo maždaug 10 val. ryto iki 16–17 val. vakaro“, – sakė P.Shafipouras.
Pasak jo, daugiau angliavandenių turintys maisto produktai turėtų būti valgomi šiomis valandomis, o saulei nusileidus – lengvesnės vakarienė, kuri padės išsaugoti jautrumą insulinui ir užtikrins geresnę miego kokybę.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
