Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, šalutinis grožio procedūrų poveikis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: alerginės reakcijos į produktus, odos sudirginimo ar netinkamos higienos.
Vaistininkė pabrėžia, jog prevencija – geriausia apsauga nuo galimų komplikacijų. Jei procedūra atliekama pas specialistą, būtina pasidomėti turimomis licencijomis, patirtimi ir kvalifikacija atlikti konkrečią procedūrą. Svarbu patikrinti atsiliepimus ne tik salono svetainėje, bet ir nepriklausomuose šaltiniuose.
„Be to, jei kyla bet kokių klausimų dėl procedūros, produkto sudėties ar galimų rizikų, reikia konsultuotis su atsakingu specialistu, kuris turėtų pateikti labai aiškius atsakymus ir suteikti saugumo jausmą. Paprašykite detaliai paaiškinti, kaip atliekama procedūra, kokių rezultatų tikėtis ir kokios galimos komplikacijos. Jei turite jautrią odą, alergijų ar kitų sveikatos problemų, informuokite specialistus iš anksto. Taip pat laikykitės visų jo rekomendacijų dėl odos priežiūros po procedūrų“, – sako ji.
Dažniausios nepageidaujamos reakcijos: kaip jas atpažinti?
Pasak vaistininkės, nepageidaujamos reakcijos po grožio procedūrų skiriasi ne tik savo simptomais, bet ir atsiradimo laiku bei gydymo poreikiu.
Odos sudirginimas paprastai pasireiškia iš karto arba per kelias valandas po procedūros. Taip gali nutikti, jei naudojamos priemonės buvo per stiprios arba procedūra nebuvo tinkama odos tipui. Pagrindiniai sudirginimo požymiai – odos paraudimas, niežėjimas, deginimas, tempimo pojūtis ar sausumas. Tinkama odos priežiūra, kaip drėkinimas ir raminančių priemonių naudojimas, dažniausiai šiuos simptomus padeda pašalinti per kelias dienas.
L. Vanagaitės teigimu, kita dažna nepageidaujama reakcija – alergija – paprastai pasireiškia paraudimu, niežėjimu, skausmu ar bėrimu. Šios reakcijos kyla, kai oda reaguoja į jai netinkamas priemones arba procedūras, kurios nėra pritaikytos jos jautrumui.
„Vaistinėse neretai pasitaiko situacijų, kai klientai kreipiasi dėl alerginių reakcijų, odos paraudimų, patinimų, o kartais net veido nudegimų, nes namų sąlygomis buvo naudojamos per stiprios rūgštys, pavyzdžiui, retinolis. Kartą vasaros metu į mus kreipėsi klientė, kuri labiausiai prakaituojančias kūno vietas patepė dezodorantu su alkoholiu ir vėliau apsilankė soliariume. To pasekmė – vietose, kuriose buvo panaudota ši priemonė, ji patyrė stiprius kūno nudegimus, dėl kurių galiausiai teko kreiptis į medikus“, – sako specialistė.
Anot jos, didelė dalis nepageidaujamų reakcijų praeina savaime, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti medicininės pagalbos.
Infekcijų rizika: kur slypi pavojai?
Vaistininkė pabrėžia, kad infekcijos sukelti simptomai skiriasi nuo alerginės reakcijos ar odos sudirginimo – jie dažniausiai pasirodo po kelių dienų ir gali būti pavojingesni.
„Infekcija dažnai prasideda toje vietoje, kur buvo atlikta invazinė procedūra, ir gali plisti į aplinkines zonas. Bakterinės infekcijos gali pasireikšti spuogais, pūliniais, stipriu paraudimu, pulsavimu ar net pūliavimu. Virusinės infekcijos, tokios kaip herpes virusas, sukelia mažas, skausmingas pūsleles. Tokiais atvejais gali prireikti medicininės pagalbos ir gydymo antibiotikais ar antivirusiniais vaistais“, – aiškina L. Vanagaitė.
Infekcijų rizika smarkiai padidėja, jei procedūros metu nesilaikoma higienos reikalavimų – naudojamos nesterilios priemonės, netinkamai paruošiama oda arba nesilaikoma priežiūros rekomendacijų po procedūros. Tinkama higiena yra ypač svarbi atliekant invazines procedūras, pavyzdžiui injekcijas, mikroadatines procedūras ar mezoterapiją.
Kaip rūpintis oda namuose?
Specialistės teigimu, po grožio procedūrų, kai oda parausta, peršti ar išberia, svarbu tinkamai ją prižiūrėti, kad būtų sumažintas diskomfortas ir užkirstas kelias papildomoms reakcijoms.
„Pirmiausia reikėtų vengti odos priežiūrai naudoti karštą vandenį, nes karštis gali dar labiau sustiprinti sudirginimą. Tad po grožio procedūrų rekomenduojama praustis vėsiu arba drungnu vandeniu. Atsisakykite stiprių priemonių, kurių sudėtyje yra rūgščių – salicilo, pieno rūgšties, glikolio, taip pat alkoholio, retinolio ar stiprių kvapų, kad nesukeltumėte papildomo odos dirginimo“, – patarimais dalinasi L. Vanagaitė.
Po procedūrų oda, kurią peršti ar skauda, turėtų būti drėkinama švelniomis priemonėmis su alavijo ekstraktu, pantenoliu, keramidais ar hialurono rūgštimi. Šios medžiagos padeda drėkinti odą ir mažinti uždegimą.
Vaistininkė pateikia dar vieną paprastą patarimą, kaip pirmosiomis dienomis po procedūrų apsisaugoti nuo nepageidaujamo poveikio – atsisakyti dekoratyvinės kosmetikos, nes ji gali užkimšti poras ir dar labiau sudirginti jautrią odą.
„Stenkitės rankomis neliesti sudirgusios vietos, nečiupinėti, kad išvengtumėte bakterijų patekimo ir uždegimo stiprėjimo. Be to, svarbu nepamiršti visada naudoti apsaugą nuo saulės, net jeigu procedūros atliekamos ir ne vasaros metu“, – pažymi ji.
Auskaro vietai pūliuojant – vengti stiprių antiseptikų
Pastaruoju metu vaistininkai dažnai sulaukia klientų, ieškančių priemonių dezinfekcijai ir žaizdų gijimui po tatuiruočių ar auskarų vėrimo.
Norint išvengti komplikacijų, L. Vanagaitė pataria eiti tik pas kvalifikuotus meistrus bei griežtai laikytis priežiūros rekomendacijų. Jei auskaro vieta supūliuoja, vaistininkė rekomenduoja švelniai valyti pažeistą vietą bent du kartus per dieną su druskos tirpalu, kurį galima pasidaryti ir namuose ištirpinus šaukštelį druskos stiklinėje šilto vandens.
„Svarbu vengti stiprių antiseptinių priemonių su peroksidu ar alkoholiu – jie gali dirginti odą ir sulėtinti žaizdos gijimą. Nelieskite pažeistos odos nešvariomis rankomis, nejudinkite ir nesukinėkite auskaro. Jei susikaupė pūliai, švelniai nuvalykite sterilios marlės gabalėliu, pamirkytu druskos tirpale. Nespauskite pūlių – tai gali sukelti papildomą uždegimą. Jeigu yra jaučiamas patinimas ar skausmas, puiki priemonė, galinti pasitarnauti, yra paprasčiausias šalčio kompresas, kurį galima visada drąsiai naudoti“, – teigia ji.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad auskaro medžiaga taip pat gali turėti įtakos nepageidautinoms komplikacijoms. Kadangi nikelis, dažnai naudojamas papuošaluose, neretai sukelia alergiją, rekomenduojama rinktis medicininius arba tauriuosius metalus, pavyzdžiui, auksą ar sidabrą, siekiant sumažinti galimos reakcijos riziką.
