Tarp atsakiusiųjų aiškus lyderis buvo 45 metų pasirinkimas – daugiau nei 60 proc. apklausos dalyvių buvo įsitikinę, kad sulaukę tokio amžiaus, dėl sveikatos gerovės, vyrai turėtų kasmet atverti gydytojo duris.
Ketvirtadalis apklausos dalyvių manė, kad profilaktiškai reikėtų tikrintis kiek vėliau – nuo 50-ties.
Abi atsakiusiųjų grupės buvo teisios. Gydytojas Robertas Adomaitis labai džiaugėsi, kad prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa turėjo įspaudą šalies vyrų sąmonėje.
„Jų įsiminimas yra teisingas – nuo 45 arba 50 metų dėl galimos prostatos vėžio rizikos reikėtų pasitikrinti pas šeimos gydytoją.
45 metai yra riba vyrams, kurie turi pirmos eilės vyriškos lyties kraujo giminių sergančių ar sirgusių prostatos vėžiu – tai yra broliai, tėvai.
50 metų yra riba visiems kitiems. Pas šeimos gydytoją reikia nueiti kartą per metus ir jis supras, ar reikia tikrintis dėl prostatos – gydytojas sprendimą priima pagal kiekvieno situaciją patikrinęs amžių, rizikas ir t. t.
Kitaip negu moterims su ginekologais, tiesiog iš gatvės eiti pas urologą vyrams nereikia. Svarbu žinoti žingsnius – pirmoje vietoje – šeimos gydytojas.
Kitas svarbus aspektas, jei vyrai turi nusiskundimų dėl šlapinimosi, lytinės funkcijos jokios amžiaus ribos nėra – jie turi eiti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas urologą ir ateiti būklės vertinimui, arba keliauti tiesiai į privačią kliniką.
Jei nusiskundimų nėra, gyvenimas ir sveikata puikūs, pas urologą lankytis nereikia“, – aiškino R.Adomaitis.
Urologas atskleidė ir pirmuosius „vyriškų“ ligų simptomus, kuriuos pastebėjus, vizitas pas gydytoją turėtų nebūti atidedamas.
„Kai šlapinimasis žmogų pradeda erzinti, užtrunkate tualete daugiau laiko negu norėtumėte, negu anksčiau. Kai reikia laukti, šlapimo srovė trūkinėja – tai ženklas, kad kažkas negerai“, – svarbiausią ženklą išskyrė gydytojas.
Paklaustas, kodėl 45–50 metai yra toji riba, nuo kurios reikia pradėti profilaktiškai tikrintis dėl prostatos ligų, urologas atskleidė, kad gerybinė prostatos hiperplazija ir prostatos vėžys – su amžiumi susijusios ligos.
„Iš tyrimų yra žinoma, kad tikimybė nustatyti žmogui pavojingą prostatos vėžį tampa jau reikšminga nuo 50 metų.
Žinoma, prostatos vėžys pasitaiko ir jaunesniems vyrams, bet tokie atvejai ypač reti. Dėl to panikuoti nereikia, vyrai dažniau užsimuša greitkeliuose, nei jiems iki 45-erių būna nustatomas prostatos vėžys“, – remiantis statistika aiškino gydytojas.
R.Adomaitis pridėjo, kad nors rizikos veiksnių susirgti prostatos vėžiu yra, jie Lietuvos gyventojams nėra labai aktualūs.
„Vienas iš rizikos veiksnių – didelis riebaus maisto, riebios mėsos racionas. Manoma, kad kiaulienos valgymas tris kartus per dieną, galėtų būti susijęs su prostatos išviešėjimu ir kažkiek su prostatos vėžio rizika.
Taip pat, kaip ir visoms ligoms, rūkymas nėra gerai, tačiau čia nėra nustatyto absoliutaus ryšio.
Afroamerikiečiai, Afrikos šalių gyventojai Lietuvoje nėra pati didžiausia aktualija, tačiau šiems žmonėms taip pat yra didesnė rizika susirgti šia liga.
Lietuva nėra itin palanki zona genų mutacijoms, labai nedaug šeiminių prostatos vėžio atvejų yra susiję su genų mutacija. Gali būti šeimų, kuriose yra daug onkologinių susirgimų.
Tuomet jos būna nukreipiamos genetikų konsultacijai ir vertinama, ar reikia tikrintis simptomų neturinčius tos giminės žmones dėl tam tikrų ligų rizikos“, – teigė urologas.
