Anot gydytojų, nepakankamas vandens vartojimas yra vienas ydingesnių šalies gyventojų įpročių, sąlygojantis ir įvairias sveikatos problemas, prastą savijautą.
Mažiau nei litrą vandens suvartoja kas trečias lietuvis
Remiantis naujausiais Lietuvos gyventojų vandens vartojimo tyrimo duomenimis, tik kas penktas respondentas (20 proc. apklausos dalyvių) nurodė per parą išgeriantis tarp 1,5–2 litrų vandens.
Daugiau nei 2 litrus išgeria viso labo kas dvidešimtas (5,2 proc.), o beveik 4 iš 10 lietuvių (38,3 proc.) nuo 1 litro iki pusantro. Vis dėlto mažiau nei 1 litrą vandens suvartoja net kas trečias šalies gyventojas (31,3 proc.), o ypatingai mažai – vos pusę litro – kas dvidešimtas (4,3 proc.).
„Apie 60 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo. Smegenyse šis procentas – didesnis, net 75 proc. Netgi tokių audinių, kaip kaulai, trečdalį visų sudedamųjų dalių sudaro būtent vanduo. Tai tik įrodo, koks vanduo svarbus visoms organizmo funkcijoms ir gerai žmogaus savijautai.
Vartojant per mažai vandens didėja daugelio ligų rizika, o labiausiai – inkstų ir kardiovaskulinių ligų, tokių kaip smegenų insultas, širdies infarktas, venų trombozė tikimybė. Gerdami pakankamą kiekį skysčių ir nepamiršdami to priminti šeimos nariams, kad vanduo būtinas vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, galime apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius nuo sveikatos sutrikimų ir net sunkių ligų“, – sako šeimos gydytoja Elena Šukė.
Būtina suvartoti bent minimalią vandens dienos normą
Buvusi profesionali bėgikė Eglė Balčiūnaitė taip pat pabrėžia, kad pakankamas vandens vartojimas kiekvienam, net ir mažai sportuojančiam turėtų tapti tvirtu įpročiu. Kaip teigia ji, rekomenduojamas išgeriamo vandens kiekis suaugusiam ar paaugliui turėtų būti ne mažesnis nei du litrai per parą.
„Išgeriami du vandens litrai per dieną turi būti siekiamybė. Tačiau įprasta paros norma – pusantro litro – privalo būti suvartojama, kadangi tai būtina mūsų organizmui“, – sako buvusi bėgikė olimpietė E. Balčiūnaitė.
Vandenį geria iš krano be filtro ir net iš šulinių
Iš viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausos, vykdytos šių metų spalio–lapkričio mėnesiais, paaiškėjo, kad net kas antras šalies gyventojas vandenį dažniausiai geria iš krano be filtro (53 proc.). Tai dažniau būdinga pagyvenusių žmonių gretose (61,7 proc.), rajonų centrų gyventojų tarpe (62,2 proc.) ir tarp tų, kurie gauna žemesnes pajamas – iki 700 eurų tenkančių vienam šeimos nariui (tai sudaro 60 proc. respondentų pateiktų duomenų).
Tuo tarpu stalo vandenį buteliuose geria tik (14,7 proc.) respondentų. Dažniausiai tą daro 30–49 m. amžiaus lietuviai (20,1 proc.), taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą (16,6 proc.), aukštesnes pajamas – 901 eurų ir daugiau tenkančius šeimos nariui (18,8 proc.) ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose be Vilniaus (8,9 proc.).
Vis tik vandenį iš krano su filtru geria viso labo 14,1 proc. apklaustųjų. Tą dažniau praktikuoja jaunimas (20,2 proc.), taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą (17,5 proc.), gaunantys aukštesnes virš 700 eurų šeimos nariui pajamas (17 proc.) bei sostinės gyventojai (16,6 proc.).
Tačiau net beveik 8 proc. apklaustųjų vandenį geria iš šulinio – šiuos vandens resursus dažniau pasitelkia kaimo gyventojai (21 proc.). Greta to, tyrimas atskleidė, kad mineralinį vandenį geria 7,9 proc. Lietuvos gyventojų, dažniau studentai (3,9 proc.), o šaltinio vandenį vartoja viso labo 2,5 proc. apklaustųjų.
