Ekspertai skundžiasi, kad rūkymo priklausomybės sprendimui skiriame mažiau dėmesio, nei alkoholio ar narkotikų keliamoms problemoms. Rūkymo žala, nors ir mažiau pastebima, kelia didelių iššūkių žmonių gerovei ir brangiai kainuoja sveikatos priežiūros sistemai.
Priklausomybė stipresnė už gydytojo gąsdinimus
Jeigu gatvėje paklausinėtume žmonių: „Ar rūkymas kenkia“, turbūt arti 100 proc. atsakytų teigiamai. Vadinasi, sveikatai keliamas rūkymo pavojus gyventojų nuo žalingo įpročio neatbaido.
„Mes – gydytojai, ne teisėjai. Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti. Nesu kalėjimo prižiūrėtojas, negaliu jam įsakyti, – savaitraščio „Lietuvos sveikata“ surengtos diskusijos metu sakė gydytojas kardiologas prof. Pranas Šerpytis.
Jis priminė, kad rūkymas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui. Gydytojas kardiologas pasakojo apie rūkymo žalą kalbėjęs su ne vienu pacientu, tačiau nei raginimai susirūpinti sveikata, nei gąsdinimai efekto neduoda, nes priklausomybė stipresnė nei baimė.
Todėl daliai pacientų, kuriems jau išsivystė priklausomybė nuo nikotino, jis pasiūlo mažiau žalingas rūkymo alternatyvas.
„Turime galvoti apie žmones, kurie jau pradėjo rūkyti, jie vis vien yra mūsų piliečiai. Matau, pacientų, kurie ir supranta, ir nori mesti rūkyti, bet vis vien sugrįžta. Kita alternatyva – žalos mažinimas vis tiek turėtų būti.
Mūsų kolegos iš Kauno technologijos universiteto yra padarę tyrimą: palygino tuos, kurie rūkė konvencines cigaretes ir tuos, kurie vartojo bedūmį kaitinamąjį tabaką. Matome, kad kenksmingų dalelių yra mažiau, alternatyvos yra mažiau pavojingos.
Tokių tyrimų yra atlikta daug, tik mes kaip stručiai, sukišę galvas į smėlį, nenorime jų pamatyti“, – dėstė profesorius P.Šerpytis.
Jam pritarė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas. „Tam, kuris jau rūko, tai gali būti kaip žalos mažinimo priemonė“, – teigė politikas.
Tačiau jis pabrėžė, kad jaunimui turi būti siunčiama konkreti žinia: elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas kenkia sveikatai.
„Jaunimas dabar pradeda nuo to, kas jam atrodo nežalinga. Jau kas antras veipina, galbūt, dėl to, kad buvo neteisingai suprasta ta žinutė“, – sakė S.Čaplinskas.
Daugiau nei dešimtmetį su priklausomais asmenimis dirbantis psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius mano, kad tabako žalos mažinimo strategija turėjo išskirti 2 atskiras grupes – suaugusius žmones, kurie jau turi priklausomybę nuo rūkymo, ir nepilnamečius.
„Mes šitoje vietoje padarėme klaidą, nesuvaldėme proceso ir turime situaciją, kurią reikės kažkaip spręsti“, – teigė L.V.Sinkevičius.
Psichologas: nebus visiškai švarios visuomenės
Pernai Seimas patvirtino Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų. Tačiau savaitraščio „Lietuvos sveikata“ generalinė direktorė Jolanta Babiliūtė pasakojo išgirdusi daug ekspertų kritikos įstatymui, nes į jų pasiūlymus neįsiklausė dokumentą rengęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
„Dirbome, pasiūlymai buvo, bet į juos neatsižvelgta, – skundėsi P. Šerpytis. – Galvoju, kad tą strategiją reikėtų peržiūrėti“.
Pasak kardiologo, priklausomybių darbotvarkės tikslas rūkančiųjų skaičių sumažinti 30 proc. atrodo „nukabintas nuo lubų“. Jis sakė, kad tikslai nėra pagrįsti ir ragino pasiremti gerąja užsienio valstybių praktika, nors pagal strategiją parengto plano įgyvendinimui 2024–2026 m. numatyta skirti 47 mln. eurų.
„Pasižiūrėkime į švedus – bedūmė visuomenė. Ten tik 5 proc. rūko“, – sakė P. Šerpytis.
Jo nuomone, Lietuvai reikėtų permąstyti tabako žalos mažinimo strategiją, ir, daugiau dėmesio skirti jaunų žmonių užimtumui.
„Jeigu mes steigsime muzikos mokyklas, statysime sales, jaunimas bus užimtas, turės mažiau laiko priklausomybėms“, – aiškino P.Šerpytis.
Medikas prisiminė, kad jo jaunystėje net ligoninėje normalu buvo rūkyti, bet laikai pasikeitė – gydytojai ir pacientai rūko tam skirtose vietose arba pasislėpę.
„Galiu pasakyti, kad aš pats labai nedaug rūkiau, bet mečiau. Kadangi pradėjau dirbti su kardiologiniais ligoniais, tai būtų buvę veidmainiška. Kaip aš galiu rūkyti ir sakyti kitiems, kad jie mestų“, – sakė P.Šerpytis.
L.V.Sinkevičius pastebėjo, kad nuolat augantis gyvenimo tempas sukuria nepastovumo būseną, todėl vis daugiau žmonių susiduria su nerimu, sunkiai suvaldomu stresu. O tai paskatina ieškoti atsipalaidavimo priemonių.
„PSO išsikelti tikslai, kad po kažkiek metų liks tik keli procentai rūkančių – nerealu. Rūkymas siejasi su nerimo ir depresijos simptomatika.
Jeigu mes išimame šitą medžiagą, laukiame, kas ateis į jos vietą. Kas tai simptomatikai tinka? Pavyzdžiui, marichuana, alkoholis (...) turime suprasti ribotumą, kad žmogus vis tiek kažką rinksis. Nebus visiškai švarios visuomenės, mes tik turėtume protingai reguliuoti“, – aiškino L.V.Sinkevičius.
Pamirštame socialinę riziką?
S.Čaplinskas atkreipė dėmesį elektroninių cigarečių keliamą pavojų.
„Lietuvoje buvo ištirta, kad labai didelis procentas turi narkotinių medžiagų. Čia yra tokia Pandoros skrynia“, – įspėjo Seimo narys.
L.V. Sinkevičius į šią pastabą sureagavo atkreipęs dėmesį, kad tai – platesnės problemos dalis. „Atsibuskite, tie skysčiai ateina iš nelegalios rinkos. Taigi, mes turime atsisukti į policiją. Nėra čia dylerių, pablų eskobarų – patys vaikai siunčiasi ir pilstosi. Kalba eina ne apie parduotuvėje įsigytus produktus“.
Pasak psichologo, statistika rodo, kad 10 proc. psichoaktyvių medžiagų vartotojų išsivysto priklausomybę, o likę 90 proc. išvengs žalingų socialinių pasekmių.
„Turime pripažinti skaudžią tiesą. Tie 10 proc. rinksis vieną ar kitą medžiagą, rizikingą elgesį, bet jie yra stiprioje rizikoje, mums reikėtų daug išteklių juos suvaldyti“, – sakė L.V. Sinkevičius.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad tinkamai įvertinti turėtų būti ir socialiniai bei ekonominiai rizikos veiksniai. Susimąstyti turėtų vaikus auginantys tėvai. Jeigu mama ir tėtis rūko, didesnė tikimybė, kad į žalingo įpročio pinkles paklius ir jų atžala.
„4 metus dirbau Vaiko teisių tarnyboje Vilniaus mieste. Buvau tose šeimose, praktiškai kiekvienoje gatvėje. Motyvuoji žmones nustoti vartoti, bet pagalvoji, kas būtų, jei aš atsidurčiau jo vietoje?
Kažkoks veikėjas, atėjęs iš gražaus kabineto, kur gražiai gyvena, man aiškina, kad turiu eiti pasigydyti ar mesti rūkyti. Bet aš vėl grįžtu į baraką ar baisiausią lūšną... Aš pats galvojau, kad gal prasigerčiau po 3 mėnesių tokio gyvenimo. Pagrindinis rizikos veiksnys – aplinka. Ji turi būti tinkama gyventi“, – pabrėžė L.V. Sinkevičius.
