Išreiškę savo nuomonę, daugiau nei 50 tūkst. apklausos dalyvių buvo gana kategoriški – net 61 proc. jų pripažino, kad kalbėtis tokiomis temomis vyrai nėra linkę.
Apie stigmą bendrauti svarbiomis temomis prabilęs urologas Robertas Adomaitis užtikrintas – ši problema užkoduota vyrų prigimtyje, tačiau jaunosioms kartoms ateitis šviesesnė – išlipti ir suvaržymų vilties yra.
Kalbėdamas apie priežastis, kodėl tokia didelė apklaustųjų dalis nesidalija savo sveikatos patirtimi, gydytojas pabrėžė, kad vyrai ir moterys turi nemažai psichologinių skirtumų.
„Moterys bendradarbiauja su kitomis moterimis, o vyrai atvirkščiai – jie konkuruoja. Niekas apie savo silpnąsias puses nekalba. Taip buvo šimtus tūkstančių metų.
Turime tokią socialinę struktūrą ir greitai dingti ji negali. Niekas nepasikeis, jei vyrai paskaitys kokią knygutę.
Tarp vyrų ir moterų yra savotiškai sąlygotas bendravimo tipas. Apie problemas moterys su moterims kalba – vyrai su vyrais ne.
Tarpusavyje vyrai gali paklabėti apie kito problemas, tačiau apie save – ypač retai. Kad taip nutiktų tarp jų turi būti labai didelis pasitikėjimas.
Jie turi būti ne šiaip draugai, o palaikyti ypač artimą santykį – tada, galimai, bus pasikalbama apie sveikatą“, – apie tai, kodėl vyrai neretai yra tokie užsisklendę, kalbėjo R.Adomaitis.
Urologas pripažino, kad būtų itin naudinga, jei vyrai atviriau kalbėtų apie savo sveikatos problemas ir išgyvenimais pasidalintų su kitais.
„Dvi galvos yra geriau nei viena. Kalbėtis apie problemas su kuo nors kitu – yra galimybė surasti išeitis, apie kurias vienas žmogus nepagalvoja.
Dalijimasis gali padėti atkreipti dėmesį į klausimus, kurie lieka neįvertinti, kaip kritiniai.
Kalbėjimasis labai naudingais ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinę partnerę, partnerį turintys vyrai išsaugo sveikatą ir gyvena ilgiau“, – dalijosi gydytojas pabrėžęs, kad kartu gyvenantys asmenys dažniau pasikalba apie sveikatos problemas.
R.Adomaitis pridėjo, kad dažnu atveju partneriai yra suinteresuoti, kad šalia esantis žmogus būtų gyvas ir sveikas.
„Dviese, arba su kito žmogaus pagalba vyras labiau rūpinasi savo sveikata – tai nesunkiai pastebima“, – pridėjo urologas.
Gydytojas aiškino, kad vyrai neretai apie problemas nesikalba ne tik dėl jaučiamos konkurencijos, bet ir galimo spaudimo iš visuomenės.
„Yra nuostata, kad vyrai viską turi sugebėti jau gimę – pastatyti namą, užauginti vaiką, pasodinti medį. Dėl šios priežasties jie susikoncentruoja, kad viską padarys patys – tačiau tai labiau senovinis variantas.
Jaunesnė karta atsisuka į save, į tai, kaip jaučiasi, kas gyvenime gali nutikti, todėl požiūris pamažu keičiasi. Visgi, jaunoji karta dar neserga, todėl sveikatos temos jiems dar ne visada aktualios“, – pabrėžė urologas.
Neišsikalbėjimas, nebendravimas įtakos gali turėti ir emocinei sveikatai. R.Adomaitis sakė praktikoje pastebintis, kad psichologinės problemos gali įvaryti net fizinės sveikatos bėdas.
„Nemigos, nerimas, pilvo skausmai – visa tai gali lemti psichologinės problemos. Kita vertus, neišspręsta sveikatos problema, lygiai taip pat „vyriškos“ sveikatos problema, gali turėti poveikį emocinei būklei, savivertei, perspektyvos matymui.
Niekada nėra taip, kad problema būtų izoliuota tik kaip kūno arba galvos“, – tikino specialistas.
Paklaustas, ar yra būdų galinčių paskatinti vyrus drąsiau dalintis jausmais, išgyvenimais ir artimiesiems papasakoti apie slegiančias sveikatos problemas, urologas atsakė, kad to galės išmokti jau ateities kartos.
„Yra gyvenimo įgūdžių programa. Ten viskas labai gražiai surašyta. Yra dalys skirtos dėmesiui sau, dėmesiui aplinkiniams, dėmesiui sveikatai.
Teoriškai supratimas, kad reikia kalbėtis yra. Tačiau šią programą, socialinį, emocinį ugdymą turi tik tie žmonės, kuriems dabar daugiausiai aštuoniolika metų.
To supratimo pas vyresnę kartą nebuvo, tačiau dabar nors patirtis ribota, jie gali mokyti jaunimą, ugdyti sveikesnius žmones“, – užtikrintai dėstė gydytojas.
