Paaiškėjo tiesa, kurios tikėjosi daugelis – savyje sveikatos problemas linkę laikyti vyrai neretu atveju renkasi tylėti, o į gydytojo kabinetą pasibeldžia tik susidūrę su rimtomis pasekmėmis arba už rankos palydėti moterų.
58 proc. – tiek apklaustųjų pripažino, kad į gydytojus kreipiasi retai ir tik pavieniai drąsiai kalba apie „vyriškas“ problemas, 24 proc. apklausos dalyvių teigė sveikatą patikintys į moterų rankas ir tik maža dalis – kiek mažiau nei penktadalis susidūrus su problemomis jas sprendžia drąsiai – čia ir dabar.
Tokie rezultatai nestebina ir urologo, gydytojo Roberto Adomaičio. Pasak jo, žiūrint plačiau, vyrai į gydytojus apskritai kreipiasi rečiau.
„Dabar sergantys žmonės yra iš tos kartos, kur vyras viską turi padaryti pats – ir pasodinti medį, ir pastatyti namą, ir užauginti vaiką – tuo labiau, be gydytojo pagalbos.
Vyresni vyrai neretai galvoja: „Darysiu viską pats, o kai bus laikas – numirsiu, bet pas gydytoją neisiu“.
Tai yra kultūrinis dalykas. Sakykime Z karta į tai žiūri visai kitaip, tačiau jie dar nelabai serga. Nieko nepriauklėsime, tokios tos kartos yra“, – komentavo gydytojas.
R.Adomaitis pabrėžė, kad čia svarbus pasidaro moterų vaidmuo, kurios yra labiau linkę rūpintis sveikata.
„Daugelyje kultūrų moterys yra atsakingos už sveikatą šeimoje. Jos – namų „sveikatos ministrės“. Na ir tada žiūri – jei vyras neveikia, remontuokime vyrą, jei vaikas serga, reikia gydyti jį. Ypač vyresniems vyrams yra nepatogu rūpintis savo sveikata.
Kitas aspektas, dėl ko į gydytojus kreipiamasi retai, nes moterys į vyrų lytinę funkciją žiūri kiek kitaip.
Jos į tai žiūri globaliau – joms gerai, kaip yra, kartais lytinių santykių nesinori, todėl to nesureikšmina. Tačiau jei vyras turi erekcijos problemų, jis gali mirti nuo infarkto.
Lytinės funkcijos pasikeitimo pasekmės, jų ignoravimas vyrams ir moterims labai skiriasi. Nors moterys lytinės funkcijos sutrikimo nesureikšmina, vyrus tai gali labai erzinti – krenta jų savivertė tačiau kur kas svarbiau, kad tai turi tiesioginį ryšį su ligomis, nuo kurių jie dažnai miršta.
Kai moterys ne taip suvokia lytinę funkciją, jos vyrams neužakcentuoja, kad jei nesimylime, galbūt reikėtų pasitikrinti pas kardiologą. Joms tai nesusijungia, nes trūksta žinių.
Erekcijos sutrikimas – pirmasis baisiųjų ligų ženklų. Iš tiesų rūpinamės ne tik vyriška sveikata, o kad žmogus nenumirtų nuo infarkto“, – pabrėžė urologas.
Kalbėdamas apie stigmą kreiptis į gydytojus, R.Adomaitis išvardijo ir daugiau ženklų, kuriuos pastebėjus, nereikėtų vengti vizito pas specialistus.
„Paprastai vyrai pas urologus atbėga dėl esminių ženklų – kraujo šlapime ir dėl reto tačiau pasitaikančio dalyko – guzelio sėklidėse.
Taip pat vis kalbama apie prostatos vėžį, tačiau jei reguliariai lankysitės pas šeimos gydytoją ir atliksite kraujo tyrimus, jis puikiai šią situaciją sutvarkys ir nukreips ten, kur reikia. Lietuvoje numirti nuo prostatos vėžio yra labai sudėtinga.
Neinant pas šeimos gydytoją, galbūt vyresniame amžiuje, nuo to galima numirti, tačiau lankantis reguliariai – situacija yra suvaldoma“, – baimes išsklaidė gydytojas.
Plėtodamas mintį apie sėklidžių navikus ir kraują šlapime, kuris gali reikšti turimą inkstų arba šlapimo pūslės naviką, R. Adomaitis pabrėžė, kad to ignoruoti nereikėtų.
„Jie nėra nekalti. Žiūrint ir nieko nedarant jie greitai progresuoja, o nespėjus navikų pašalinti tai gali tapti vyro mirties priežastimi“, – pabrėžė gydytojas.
Urologo kabinetas neretai būna apipintas ir įvairiausiais mitais, kurie vyrus taip pat gali atbaidyti nuo reikiamo vizito. Prakalbęs apie vieną dažniausių, R.Adomaitis suskubo į paneigti.
„Vyrai galvoja, kad urologas į užpakalį kiš pirštą. Tai darau labai retai ir tik esant svariai priežasčiai. Šiais laikais urologai turi aibę tikslesnių ir informatyvesnių tyrimo metodų.
Jei urologas pirštą į užpakalį kiša kiekvienam, tai labiau to gydytojo tikėjimas, kad tai svarbu. Mokslo žinios sako, kad galime daug ką padaryti be šio, vyrams keisto, tyrimo būdo“, – aiškino R.Adomaitis.
Gydytojas pabrėžė ir dar vieną svarbų aspektą – pasak jo, pas urologą vyrai turi lankytis tik tada, kai nori išspręsti su gydytojo kompetencija susijusią problemą.
„Jei tų problemų nėra, svarbu profilaktiškai lankytis tik pas šeimos gydytoją. Klaidingą nuomonę čia gali būti sudariusios moterys.
Ginekologai – joms pirmos grandies gydytojai, kitaip pasitikrinti jos negali. Turėdamos moterų gydytoją, jos galvoja, kad tokį turėti reikia ir vyrams, tačiau požiūris, kad ir jiems kasmet reikia atverti urologo kabineto duris nėra tikslus.
Pas urologą nereikia eiti kartą per metus – reguliariai lankytis svarbu pas šeimos gydytoją“, – mitus paneigė R.Adomaitis.
