Žurnale „Circulation“ paskelbtas tyrimas, nagrinėjęs įvairių veiklų poveikį kraujospūdžiui.
Paaiškėjo, kad fizinis aktyvumas, tokios veiklos kaip bėgimas, važiavimas dviračiu ir lipimas laiptais buvo susiję su kraujospūdžio mažėjimu.
Pavyzdžiui, išvados rodo, kad 21 minutę sėdėjimo pakeitus į fizinį aktyvumą, sistolinis kraujospūdis gali sumažėti maždaug 2 mmHg.
Kaip fizinis aktyvumas veikia kraujospūdį?
Šio tyrimo autoriai norėjo patikrinti, kaip fizinis aktyvumas veikia kraujospūdį (sistolinį ir diastolinį) per 24 valandų laikotarpį. Veiklos buvo suskirstytas į 6 kategorijas:
1. Miegas;
2. Sėdima veikla;
3. Stovėjimas;
4. Lėtas ėjimas;
5. Greitas ėjimas;
6. Treniruotės, pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu ir bėgimas.
Į tyrimą buvo įtraukti 14 761 savanorių duomenys. Jie nešiojo išmaniuosius prietaisus, kuriais buvo nuolat stebimas fizinio aktyvumo lygis.
Dalyviai vidutiniškai 16 minučių per dieną praleisdavo užsiimdami į fizinius pratimus panašia veikla, o daugiau nei 10 valandų per dieną – sėdimoje padėtyje. Beveik ketvirtadalis savanorių vartojo kraujospūdį mažinančius vaistus, o vidutinis jų kraujospūdis buvo apie 132/79 mmHg.
Atsižvelgta ir į kitus rodiklius, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą, rūkymo statusą ir amžių.
Tyrėjai nustatė, kad didesnis fizinio aktyvumo kiekis ir ilgesnis miegas buvo susiję su mažesniu sistoliniu ir diastoliniu kraujospūdžiu. Ir priešingai – jei žmonės daug laiko sėdėdavo, jų kraujospūdžio rodikliai būdavo didesni.
Mažiau sėdėjimo – geresnis kraujospūdis
Tyrėjai nustatė, kad 5 minutes bet kokios veiklos pakeitus į fizinį aktyvumą, sistolinis kraujospūdis sumažėjo maždaug 0,68 punkto, o diastolinis kraujospūdis – maždaug 0,54 punkto.
Ir nebūtina intensyviai sportuoti. Tyrimas parodė, kad sėdimą veiklą pakeitus aktyvesniu užsiėmimu, pavyzdžiui, vaikščiojimu, taip pat galima sumažinti diastolinį kraujospūdį.
Pavyzdžiui, pakeitus 95 minutes sėdimos veiklos 95 minutėmis lėto vaikščiojimo, diastolinį kraujospūdį būtų galima sumažinti vienu punktu.
„Šis tyrimas paremia patarimą visiems į kasdienę veiklą įtraukti fizinius pratimus. Džiugu, kad vos po kelių minučių mankštos, kurią galima įtraukti net į įtemptą dienotvarkę, pastebėti teigiami kraujospūdžio pokyčiai“, – sakė intervencinės kardiologijos gydytojas Cheng-Han Chen iš Kalifornijos, JAV.
„Mūsų išvados rodo, kad daugumai žmonių kraujospūdį mažina fiziniai pratimai, įskaitant vaikščiojimą. Gera žinia yra ta, kad nepriklausomai nuo jūsų fizinio pajėgumo, nereikia daug laiko, kad būtų teigiamas poveikis kraujospūdžiui.
Tiems, kurie nedaug mankštinasi, vaikščiojimas turėjo teigiamos įtakos kraujospūdžiui. Tačiau jei norite pagerinti savo kraujospūdį, didžiausią poveikį turės intensyvūs fiziniai pratimai“, – teigė tyrimo autorė Joanna M. Blodgett iš Londono universiteto koledžo.
Be to, kraujospūdžio kontrolei svarbūs ir kiti veiksniai: sveikatai palankus kūno svoris, alkoholio ribojimas, nerūkymas ir streso valdymas. Tiesa, vieni kalnų nenuversite, tad norint natūraliais būdais pagerinti kraujospūdį vertėtų nepamiršti bendrauti su gydytojais.
„Geriausiai kraujospūdį mažina aerobiniai pratimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas ir (arba) bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas ir (arba) vandens aerobika. Taip pat naudinga įtraukti šiek tiek jėgos treniruočių, nes tai taip pat padeda pagerinti kraujagyslių funkciją ir kraujospūdį“, – paaiškino gydytojas Cheng-Han Chen.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
