Jei aiškios priežasties neturintis liūdesys užsitęsė ilgiau nei 2 savaites, vertėtų sukaupti drąsą ir kreiptis specialisto pagalbos, sako Kauno klinikų gydytoja psichiatrė Laura Jarutienė.
Ji pastebi, kad liūdesys ir depresija – neretai painiojami terminai: „Liūdesys yra normali emocija į nepalankius gyvenimo įvykius, tokius kaip nesėkmė, praradimas, konfliktas. Kitaip tariant, liūdesiui yra būdinga aiški jį sukėlusi priežastis, nepaisant šios emocijos, žmogus dažniausiai sugeba tęsti kasdienes veiklas.
Tačiau liūdesiui užsitęsus ilgiau nei 2 savaites ir pasireiškiant didžiąją dienos dalį jis gali išsivystyti į klinikinę depresiją. Tai – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, kuris pasireiškia prislėgta nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą bei padidėjusiu nuovargio jausmu.
Depresiją gali lydėti ir pablogėjusi dėmesio koncentracija, polinkis save nuvertinti, nepasitikėjimas savimi, miego ar apetito sutrikimai, pesimistinis požiūris į ateitį, savęs žalojimas, savižudybės idėjos arba veiksmai“.
Kodėl man liūdna?
Gydytoja psichiatrė pabrėžia, kad depresija yra kompleksinis susirgimas ir gali turėti daugiau nei vieną priežastį. Šios įprastai skirstomos į vidines ir išorines. Pavyzdžiui, pirmajai kategorijai priskiriama genetika.
„Jeigu vienas iš tėvų sirgo depresija, atsiranda didesnė tikimybė polinkiui sirgti depresija. Taip pat išskiriami biologiniai pakitimai galvos smegenyse ir įrodyta, kad depresijos metu sutrinka seratonino ar noradrenalino signalų perdavimas tarp neuronų, sutrinka ryšys tarp emocijas ir reakcijas į stresą reguliuojančių smegenų struktūrų.
Prie to prisidėti gali ir anksti vaikystėje patirtos emocinės traumos, pavyzdžiui, tėvų skyrybos, smurtas artimoje aplinkoje.
Išorinės depresijos priežastys gali būti psichoaktyvių medžiagų – alkoholio, narkotikų – vartojimas, įvairios lėtinės ligos: onkologija, lėtinis skausmo sindromas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos“, – vardija L. Jarutienė.
Psichikos ligą gali paskatinti ir gyvenimo sukrėtimai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, finansinės problemos, darbo praradimas, skyrybos ar vienišumas. Kartais depresiją sukelia vartojami medikamentai, pavyzdžiui, kortikosteroidai.
Jei depresijos simptomai nėra ryškūs, žmogus gali ir pats sau padėti. Moksliškai įrodyta, kad savijautą gerina fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, reguliarus miego režimas.
Nebijokite atviro pokalbio su gydytoju
Praversti gali ir pagalbasau.lt puslapis, kuriame rasite nuorodą programėlės „Ramu“ atsisiuntimo nuorodą. Programėlė skirta padėti panikos atakos metu, tačiau kartu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.
„Nepamiršti savęs, nepasiduoti darbų rutinai ir rasti laiko poilsiui, pomėgiams, – pataria L.Jarutienė. – Labai svarbu yra pokalbiai su šeimos nariais, draugais. Praverčia įvairios atsipalaidavimo technikos – joga ar meditacija. Jei visa tai nepadeda, svarbu kreiptis į gydytoją psichiatrą.
Reikia nusiteikti atviram pokalbiui su psichiatru ir atsiminti, kad kuo anksčiau bus gauta pagalba ir pradėtas gydymas, tuo žmogus galės greičiau grįžti į pilnavertį, malonių emocijų kupiną gyvenimą“.
Dažniausiai pirminė psichiatro konsultacija trunka apie 1 val., depresija sergančiam žmogui atliekamas psichologinis ištyrimas, gali būti paskirti medikamentai.
Gydytoja pastebi, kad pokalbio metu neretam būna sunku „persilaužti“, kartais pacientą į psichiatro kabinetą atlydi šeimos nariai. Būtent jie dažnai ir pastebi, kad jų artimasis yra atsiribojęs, vengia kontakto, nepailsi ir niekuo nesidomi.
„Jie patys sako, kad bijo kreiptis į gydytoją psichiatrą, nes gavę diagnozę gali netekti darbo ar vairuotojo pažymėjimo. Bet depresijos diagnozė yra išimta iš profesijai ir vairuoti kliudančių ligų sąrašų.
Dar viena išsakoma baimė – priklausomybė nuo vaistų. Bet antidepresantai nesukelia priklausomybės“, – patikina L.Jarutienė.
Depresija kenkia fizinei sveikatai
Apskaičiuota, kad depresija serga 3,8 proc. gyventojų, iš jų 5 proc. suaugusiųjų (4 proc. vyrų ir 6 proc. moterų) ir 5,7 proc. vyresnių nei 60 metų gyventojų.
Jei depresija sergantis žmogus negauna pagalbos, įprastai ligos simptomai palaipsniui stiprėja, dėl augančio uždarumo šeimoje vis dažniau kyla įtampų, konfliktų.
Pavyzdžiui, pora gali išsiskirti, nes vienas iš sutuoktinių nepasidalina vidiniais išgyvenimais. Dėl depresijos taip pat sumažėja motyvacija, sunkiau sekasi susikaupti darbe, atlikti paskirtas užduotis. Prastesni darbo rezultatai gali baigtis atleidimu iš pareigų.
„Depresija kenkia ir mūsų fizinei sveikatai. Vargina nuolatinis nuovargis, galimi galvos, nugaros, kūno skausmai, nemiga, mieguistumas dienos metu, apetito pokyčiai. Žmogus gali netekti daug svorio arba priešingai – jo priaugti. Abiem atvejais tai būna nepalanku sveikatai.
Pastebėta, kad depresija sergantys žmonės turi silpnesnį imunitetą, dažniau serga peršalimo ligomis, įvairiomis infekcijomis, gali varginti virškinamojo trakto sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos. Tokiems žmonėms labai dažnai nustatomas padidėjęs kraujospūdis.
Žinoma, pati liūdniausia depresijos pasekmė – savižudybė“, – pasakoja L. Jarutienė.
Gydytoja psichiatrė pastebi, kad vyrai mažiau linkę kalbėti apie emocinę sveikatą. O tai, ko gero, lemia ydinga ir atgyvenusi „vyriškumo“ samprata, kai nuo vaikystės į galvą kalta, kad berniukai neverkia.
„Kai kurie vyrai neturi įgūdžių kalbėti apie savo emocinę būseną. Neretai ir gydytojo kabinete jie prisipažįsta, kad nežino, kaip išreikši savo jausmus žodžiais.
Vyrams būdinga ir kitokia depresijos simptomatika, jie rodo daugiau pykčio, elgiasi agresyviai, liūdesiui malšinti dažniau pasitelkia psichoaktyvias medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį, narkotikus, taip pat elgiasi rizikingai“, – pastebi L. Jarutienė.
Ji priduria, kad kreiptis pagalbos į gydytoją anaiptol ne gėda, tai nėra joks silpnumo požymis.
Apie pagalbos galimybes
Aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje pagalbasau.lt.
Psichikos sveikatos sunkumai skiltyje galite rasti visą informaciją apie psichologinius sutrikimus – simptomus, kaip atpažinti, dėl kokių priežasčių atsiranda šie sutrikimai, kaip padėti sau ir savo artimajam.
Svetainėje galima atlikti įvairius nerimo, nemigos, geros savijautos, depresijos, valgymo sutrikimų, priklausomybės nuo rūkymo ir kt. testus.
Gauk pagalbą skiltyje galite rasti visą informaciją apie skirtingas psichologinės pagalbos galimybes:
– Jaučiantys emocinius sunkumus ir norintys su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, gali kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu);
– Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure;
– Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla;
– Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas);
– Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją;
– Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112. Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys asmenį į asmens sveikatos priežiūros priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.
