Eksperčių teigimu, įtraukus keletą paprastų kasdienių įpročių į savo rutiną, šį niūrų laikotarpį galima paversti lengvesniu ir gerą emocinę būklę išlaikyti visus metus.
„Rudenį dažnai kamuoja energijos trūkumas ar motyvacijos stoka, kadangi mūsų organizmui trūksta natūralios šviesos, skatinančios laimės hormonų gamybą. Tai gali lemti nuotaikos svyravimus, sumažėjusią energiją ir apatiją.
Tačiau svarbu nepasiduoti slogiai nuotaikai, nes ruduo gali būti palankus metas pasirūpinti savimi, įsiklausyti į savo kūno poreikius ir imtis mažų kasdienių veiksmų, kurie padės pagerinti emocinę būklę“, – „Eurovaistinės“ pranešime spaudai cituojama vaistininkė Vilma Masionytė.
Nuotaiką veikia sezonai
Psichologė Sonata Vizgaudienė sako, kad slogi nuotaika ir pasyvi būsena tamsiuoju metų laiku – natūralus dalykas, kadangi žmogaus organizmas yra priklausomas nuo gamtos bei metų kaitos.
„Kuo didesnis šviesos kiekis, tuo mūsų savijauta yra geresnė – tai mes pastebime keičiantis metų laikams. Pavyzdžiui, pavasarį, vasarą ir rudens pradžioje žmonės būna daug pozityvesni, o įsibėgėjant rudeniui pastebime nuotaikų kitimą – tampame prislėgti, į kasdienes problemas reaguojame jautriau, jos atrodo didesnės ir sunkiau įveikiamos“, – teigia psichologė.
Ji akcentuoja, kad užklupus blogai nuotaikai, pirmiausia svarbu ją pastebėti ir sau įsivardyti, kas lemia suprastėjusią emocinę būklę.
„Iš pradžių svarbu pergalvoti, ar prislėgtą nuotaiką lemia ištikusios bėdos, nepalankios situacijos ar iškilę sunkumai. Jei jaučiame, kad nieko neatsitiko, tačiau nuotaika vis tiek yra slogi, tai reiškia, kad ji yra reakcija į besikeičiantį metų laiką“, – akcentuoja S. Vizgaudienė.
Svarbu gebėti sau padėti
Įsivardijus, kad suprastėjusi nuotaika – besikeičiančio sezono padarinys, nereikėtų į ją numoti ranka. Pasak psichologės, slogiai emocinei būklei užsitęsus, gali kilti rimtesnių problemų.
„Užsitęsus suprastėjusiai nuotaikai gali atsirasti kūno simptomatika – jaučiama įtampa visame kūne, ypač pečiuose. Taip pat gali atsirasti galvos skausmas, bendras silpnumas, sustiprėjęs nerimas ir baimės jausmas. Jei nuotaika išlieka slogi ilgiau nei dvi savaites, reikėtų ieškoti priemonių, kurios galėtų mums padėti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad reikia skubėti pas specialistą“, – tvirtina S. Vizgaudienė.
Jai pritaria ir vaistininkė pridurdama, kad kovojant su slogia nuotaika gali padėti ir tam tikri vitaminai. Pasak jos, viena svarbiausių vitaminų grupių nuotaikai – B grupės vitaminai, kurie padeda psichinei sveikatai, raumenų tonusui bei bendrai savijautai.
„Taip pat itin naudinga vartoti magnį, kuris turi didelę įtaką ne tik raumenims, bet ir nervų sistemai, miego kokybei bei migrenos sukeliamiems skausmams, kurie padažnėja šaltuoju periodu.
Be to, rekomenduojama vartoti maisto papildus, kuriuose yra didelis 5-HTP medžiagos – ji veikia tarsi laimės hormonas. Nereikėtų pamiršti ir žuvų taukų, kurie sudėtyje turi Omega-3 bei vitamino D – dar vadinamo „saulės“ vitaminu“, – tvirtina V. Masionytė.
Gerą nuotaiką palaikyti padės pozityvi rutina
Prie geresnės emocinės būklės gali prisidėti ir mūsų kasdieniai įpročiai. Pasak V. Masionytės, savo rutiną reikėtų papildyti keletu naudingų veiklų.
„Pavyzdžiui, kasdienis laikas lauke – net ir trumpas pasivaikščiojimas ryte natūralioje šviesoje gali labai pagerinti savijautą. Taip pat geros nuotaikos hormonus skatina ir fizinis aktyvumas, be to, svarbu palaikyti reguliarią miego rutiną. Reikėtų nepamiršti ir socialinių kontaktų – pabendrauti su artimais žmonėmis, jiems paskambini ar susitikti“, – pataria vaistininkė.
Psichologė priduria, kad, siekiant nepasiduoti sezoninei nuotaikų kaitai, reikėtų ne tik į savo rutiną įtraukti naujų veiklų, bet ir vengti tų, kurios dar labiau skatina suprastėjusią emocinę būklę.
„Itin svarbu atrasti darbo ir poilsio balansą, tačiau tas poilsis turėtų būti naudingas. Patartina sumažinti socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko kiekį – ilgos valandos prie telefono lemia pervargimą, o tai dar labiau blogina nuotaiką. Taip pat reikėtų vengti ir kitų žalingų įpročių – alkoholio vartojimo ir rūkymo“, – akcentuoja S. Vizgaudienė.
