Tokių persivalgymų priežastis ne visada yra sunkios emocijos. Dažnai tai būna natūrali organizmo reakcija į per stiprų maisto ribojimą. Ypatingai jei ilgą laiką laikomasi dietų ar griežtų mitybos taisyklių.
Alkio jausmo nuvertinimas, nepasirūpinimas, bandymas numalšinti kitais būdais nei maistu (pavyzdžiui, vandeniu, gumos kramtymu) gali būti labai įprasta. Žmogus gali nebeturėti įgūdžio atpažinti, kada jaučia alkį ir sotumą. Ir bendrai sociume yra priimtina, kad kuo mažiau valgysi – tuo geriau. Todėl išpopuliarėja tokios praktikos kaip protarpinis badavimas. Po kurio laiko, ribojant savo valgymo valandas, nutikus persivalgymo epizodui, galime pagalvoti, kad tai emocijos, o iš tiesų per stipriai save ribojome ir organizmas šaukiasi maistinių medžiagų.
Jei valgoma subalansuotai, gaunama visų maistinių medžiagų, emocinis valgymas gali sumažėti. Tai yra vienas lengviausių būdų, nuo ko pradėti – duoti organizmui visko, ko jam reikia fiziologiškai.
Be abejo, priežastys gali būti psichologinės. Emocinis valgymas yra kaip signalas, kad kažkas negerai. Sutvarkę, kas išsiderinę, galime sau padėti iš esmės. Valios pastangomis suvaldyti emocinį valgymą ilgam laikotarpiui praktiškai neįmanoma.
Tvarkant mitybą, naudinga pradėti nuo pusryčių įtraukimo. Daug žmonių nevalgo pusryčių, jie taip įpratę, nemėgsta, nejaučia rytais alkio, neturi laiko arba tikslingai taiko tokį valgymo metodą. Atrodytų toks paprastas dalykas, o dažnai praktikoje matau, kad pusryčių įtraukimas gali būti gyvenimą keičiantis žingsnis.
Geriausio tikslaus laiko, kada valgyti pusryčius, nėra, tai labai individualu. Idealiu atveju norėtume kliautis organizmo signalais, alkio jausmu. Bet gali užtrukti laiko tuos signalus suprasti. Todėl iš pradžių galima strategiškai įtraukinėti pusryčius per kelias valandas nuo atsibudimo, tada, kada tinka pagal jūsų dienotvarkę.
Kitas svarbus dalykas – patiekalų subalansavimas. Atkreipti dėmesį, kad patiekalai turėtų pakankamai visų reikiamų dalių: baltymų, angliavandenių, riebalų, skaidulinių medžiagų.
Sąmoningas, lėtas valgymas ir mėgavimasis patiekalais irgi gali prisidėti prie emocinio valgymo mažinimo. Bet svarbu suprasti, kad nieko tokio kartais valgyti skubant, automobilyje, neestetišką patiekalą ir nereikalauti iš savęs tobulumo mityboje. Priimti, kad gali būti visaip ir tai yra normalu.
Dar vienas svarbus momentas – griežtas saldumynų ribojimas gali turėti atvirkštinį efektą. Dažnai, ką sau draudžiame, to labiausiai norime. Iš psichologinės pusės būtų žymiai naudingiau leisti sau suvalgyti saldumynų, kai jų norime, taip sumažiname persivalgymų tikimybę.
Visiems šiems patarimams įgyvendinti reikia laiko. Todėl, patiriant emocinio valgymo epizodą, visų pirmiausia reiktų stengtis nekaltinti savęs ir bandyti su atjauta priimti situaciją, kad dabar yra sunku ir šiuo momentu mano paguodos įrankis yra maistas.
Tuomet spręsti, ką daryti, kad ilgainiui to įrankio reikėtų vis mažiau. Galima pradėti nuo fiziologijos (subalansuotos mitybos, miego), jei reikia spręsti ir psichologinius sunkumus.
Naudinga būtų pasvarstyti apie kitus būdus, kurie gali suteikti malonumą, nuraminti – pavyzdžiui: pasivaikščiojimą, karštą vonią, skambutį artimam asmeniui, jogos užsiėmimą ar panašiai.
Svarbu suprasti, kad kažkiek emocinio valgymo yra visiškai normalu. Patiriant sudėtingas situacijas, sukyla streso hormonai ir vieni praranda apetitą, o kiti kaip tik bando save nuraminti ir paguosti maistu.
Į specialistą dėl emocinio valgymo reiktų kreiptis, kai jaučiate, kad patys susitvarkyti negalite, kai tai kelia sunkumų gyvenime. Jei jaučiate įtampą dėl valgymo, kenčiate nuo persivalgymų ar potraukio cukrui, tikrai verta ieškoti pagalbos.
Turinys parengtas bendradarbiaujant su pokyčių programa FITME.
