Šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas – daugybė laiko prie ekranų ir retesnis buvimas gryname ore – smarkiai apriboja pasisavinimą šio būtino vitamino, kuris, kaip rodo naujausi tyrimai, turi įtakos ir ilgaamžiškumui.
Trūkumo simptomų galima nejausti net keletą metų
Pastebima, kad suaugę žmonės ir ypač vaikai bei paaugliai, laiką leidžiantys prie ekranų, vis mažiau būna gryname ore, o mityba dėl laiko stokos ir užimtumo darosi skurdesnė. Tarptautiniame klinikiniame žurnale „American Journal of Emergency Medicine“ skelbiama, kad tokie gyvenimo būdo įpročiai pastebimi visame pasaulyje ir jau tampa globalia problema.
Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio biotechnologijų informacijos centro duomenimis, riebaluose tirpus vitaminas D ne tik palaiko kaulų sveikatą, bet ir gerina kalcio, magnio bei fosforo pasisavinimą organizme.
„Nuolatinis vitamino D trūkumas gali smarkiai paveikti ne tik mūsų imunitetą, bet ir nuotaiką, energijos lygį bei darbingumą“, – sako gydytoja V. Vilkė.
Tiesa, daugelis žmonių gali nejausti ryškių vitamino D trūkumo simptomų net kelerius metus, tačiau šis trūkumas vis tiek gali tyliai žaloti sveikatą, didindamas kaulų, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos bei kitų lėtinių sutrikimų riziką.
Rizikos grupės, kurioms vitamino D ypač trūksta
Gydytoja V. Vilkė išskiria keturias pagrindines grupes, kurioms vitamino D stoka yra dažniausia.
Tai vaikai ir pradinukai – vaikams pradėjus lankyti mokyklą, tėvai ne visuomet užtikrina reguliarią vitamino D vartojimo kontrolę, o tyrimai dažnai rodo trūkumą jau ankstyvame amžiuje.
Paaugliai, kurių laisvalaikis apsiriboja technologijomis, o laikas lauke trumpėja. Ir darbingo amžiaus suaugusieji, daug laiko praleidžiantys patalpose, ypač biuruose. Atskiro dėmesio reikalauja ir senjorai – jiems kasdien vitamino D reikia daugiausia, o būtent šios grupės galimybės būti gryname ore dėl oro sąlygų ar sveikatos būklės dažnai yra ribotos.
„Šios grupės dažnai skundžiasi nuovargiu, prasta savijauta, o tai tiesiogiai veikia darbingumą, socialinį gyvenimą ir santykius“, – sako gydytoja.
Grynas oras ir daugiau žuvies patiekalų sumažintų vitamino D trūkumą
Gydytoja pabrėžia, kad pagrindiniai vitamino D šaltiniai – daugiau laiko lauke ir mityba – yra kiekvienam prieinami, tačiau dažnai nepakankamai išnaudojami. „Būtų idealu, jei nuo gegužės iki rugsėjo žmonės kasdien praleistų bent 20–30 minučių saulėje ir kūnas būtų kuo mažiau pridengtas. Deja, dauguma pacientų to nepaiso“, – teigia V. Vilkė.
Kritinė situacija ir su tinkama mityba. „Remiantis oficialia statistika, lietuviai suvalgo net 40 procentų mažiau žuvies produktų negu kiti europiečiai.
Dar daugiau – jei kalbėtume apie vaikus, didžioji dalis jos net neragauja, todėl su riebia žuvimi, kurioje vitamino D turėtų būti daugiausia, mes jo negauname.
Vitamino D yra kiaušiniuose, sūryje, svieste, grietinėlėje ir grietinėje, tačiau ten šio vitamino kiekiai yra išties maži. Reikia pastebėti, kad jeigu per maistą norėtume gauti reikalingą kiekį šio vitamino, tiek suvalgyti būtų neįmanoma.“
Kaip pavyzdį, šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė nurodo, kad gautume kasdienį 2000 TV vitamino D kiekį vien tik iš maisto, reikėtų suvalgyti apie 40 kiaušinių arba 300 g silkės – tai praktiškai neįmanoma.
Reikiamas kiekis gali priklausyti ir nuo organizmo
Šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė akcentuoja, kad nuolatinis vitamino D vartojimas yra raktas į gerą sveikatą. „Paskutiniu metu pastebiu, kad vis daugiau pacientų supranta vitamino D naudą. Vis dėlto kai kurie žmonės nutraukia vartojimą per anksti arba nenaudoja tinkamomis dozėmis“, – sako gydytoja.
Rugsėjo–gegužės mėnesiais, kai natūralaus saulės vitamino pasisavinimo galimybės ribotos, gydytoja rekomenduoja kasdienes profilaktines dozes: Kūdikiams – 400–800 TV, vaikams iki 10 metų – 1000 TV, paaugliams iki 18 metų – 1000–2000 TV, darbingo amžiaus suaugusiesiems – ne mažiau kaip 2000 TV, vyresniems nei 75 metų arba turintiems antsvorio žmonėms – 4000 TV.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vitaminas D tirpsta riebaluose, todėl veiksmingiausia jį vartoti aliejuje ištirpintą, o norint užtikrinti optimalią vitamino D dozę, būtina pasitarti su gydytoju, kad būtų galima įvertinti individualius poreikius ir sveikatos būklę. Kiekvieno žmogaus organizmas reikalauja skirtingo vitamino D kiekio, todėl gydytojas gali atlikti reikiamus tyrimus ir nustatyti tinkamą dozę, siekiant išvengti tiek trūkumo, tiek perdozavimo.
Turi įtakos ir ilgaamžiškumui
Vitamino D trūkumas stipriai susijęs ir didesne mirtingumo rizika, parodė prestižinio medicinos žurnalo „British Medical Journal“ (BMJ) tyrimas. Paskelbta išsami metaanalizė nagrinėjo vitamino D kiekio kraujyje ir mirtingumo santykį.
Tyrimas atskleidė, kad žmonių, kurių vitamino D lygis buvo tarp žemiausių 20 proc. grupėje, rizika mirti nuo įvairių priežasčių 1,6 karto didesnė, palyginti su tais, kurių vitamino D lygis buvo tarp aukščiausių 20 proc.
Analizuotas širdies bei kraujagyslių ligų mirtingumas. Paaiškėjo, kad vitamino D trūkumas padidina mirties riziką 1,4 karto tarp asmenų, neturėjusių širdies ligų, ir net 1,65 karto tarp sergančiųjų širdies ligomis.
Šie rezultatai patvirtina, kad tinkamas vitamino D kiekis yra svarbus ne tik trumpalaikiam sveikatos palaikymui, bet ir ilgaamžiškumo užtikrinimui.
