Niekada nerūkiusiųjų žmonių dalis Lietuvoje sumažėjo net 6 proc., iki 49 proc., o rūkymo mastai Lietuvoje išaugo 1 proc. punktu, iki 29 procentų. Nors Lietuvoje yra įgyvendinama didelė dalis metimo rūkyti priemonių, tačiau situacija keičiasi labai lėtai. Į ką atkreipia dėmesį ekspertai?
Įrodyta, kad kas kartą užsitraukus cigaretės dūmo į organizmą patenkta 81 vėžį sukeliančių cheminių medžiagų, kurios žudo sveikąsias ląsteles. Tačiau žmonės ir toliau rūko. Priklausomybė – tai psichikos sutrikimas, dažnai traktuojamas net kaip liga, o priklausomybė rūkymui yra viena iš sudėtingiausiai įveikiamų priklausomybių pasaulyje.
Televizijos laidos „Sveikatos formulės“ komanda domėjosi, ko vis dėlto reikia, kad Lietuvoje žmonės pagaliau atsisakytų šio žalingo įpročio ar bent jau sumažintų jo žalą.
Pasak šeimos gydytojo Gintaro Urbono, rūkantys pacientai retai supranta, kokią tiesioginę žalą jie daro savo sveikatai: „Yra labai sunku kalbėtis apie rūkymo žalą su rūkančiuoju. Toks žmogus pasako krūvą pavyzdžių, apie žmones, kurie rūko daugybę metų ir nejaučia priklausomybės, arba kad pats rūko daugybę metų, bet ligų taip ir neatsiranda.
Kodėl tai vyksta? Iš dalies tai vyksta dėl nikotino poveikio smegenims bei todėl, kad rūkymas yra tapęs savotišku ritualu, padedančiu žmogui nusiraminti. Rūkymas yra keturių tipų. Pirmiausia yra raminantis rūkymas. Antras tipas yra hedonistinis rūkymas, kai žmogus per mėnesį surūko porą cigarečių, rūko su draugais geroje kompanijoje per vakarėlius.
Deja, šis rūkymo tipas veda į kitą rūkymo rūšį – įpročio rūkymą. O pastarasis galiausiai išsivysto į abstinencinį arba komandinį rūkymą, kai žmogus jaučiasi blogai negaudamas nikotino. Tada atsiranda problema koncentruojant dėmesį, yra jaučiamas didelis nerimas“ – teigia G. Urbonas.
Šeimos gydytojui antrina ir psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius, kuris šiuo metu atlieka mokslinį tyrimą apie priklausomybių, įskaitant ir rūkymo, priežastis bei pasekmes. Pasak jo, potraukis rūkyti išsikeroja iš vaikystėje patirtų būsenų, o mesti rūkyti yra kur kas sudėtingiau nei gali atrodyti.
„Kas yra rūkymo priklausomybė? Įsivaizduokite situaciją: įsimylėjau, nuvažiavau į Maldyvus su mylimu žmogumi, laimėjau milijoną, sėdžiu Maldyvuose, gera, karšta, viską turiu, bet ko reikia iki visiškos laimės? Reikia cigaretės. Būtent tai yra priklausomybė nuo rūkymo.
Fiziologiškai tokio žmogaus smegenų sistemoje dėl vartojamų medžiagų yra funkciniai struktūriniai pakitimai. O tos medžiagos vartojamos norint jaustis vienaip arba kitaip. Įsivaizduokime situaciją: vaiko jaučiamos įvairaus smurto apraiškos vaikystėje – skurdas, tėvų ekonominis statusas, nemeilė, emocinis apleistumas. Tada kas nors iš draugų tokiam vaikui pasiūlo parūkyti.
Staiga, visa nemaloni būsena, kurią jis jautė viduje, pasikeičia, nes medžiaga numalšino tą nemalonią būseną. Būtent taip žmonės pradeda malšinti nemalonias būsenas viduje – rūkant ir gaunant nikotino,“ – pasakojo Liudas Vincentas Sinkevičius.
Psichologas įsitikinęs, kad priklausomybė – tai gyvenimas apgaulėje, iš kurios dažnas galiausiai nori išsivaduoti. Vienintelė taisyklė, kuri padeda mesti rūkyti ir lemia sėkmę– yra gyventi be nikotino šiandien. Tačiau ką daryti, kai per trejus metus rūkymo mastai Lietuvoje nemažėja.
„Bėda ta, kad žmonės nesieja rūkymo su pasekmėmis. Mes medikai visada sakome: nustokite rūkyti, kol visai blogai nepasidarė su kraujagyslėmis, kol nesusirgote lėtine obstrukcine plaučių liga, nes tada jau nieko nebegalima padaryti.
Čia ypatingų įrankių nereikia, bet problema yra bendras sveikatos priežiūros sistemos apkrovimas. Yra labai reikalingas visuomenės švietimas ir aiškinimas, taip pat gerbūvio kėlimas, nes kuo žmogus geriau gyvena, tuo daugiau jis turi ką prarasti, tada labiau pradeda saugoti savo sveikatą. Manau, kad vienas labai efektyvus kovos su rūkymu būdas– tai buvo rūkymo uždraudimas viešose vietose,“ – savo mintimis dalinosi šeimos gydytojas Gintaras Urbonas.
Pasak Liudo Vincento Sinkevičiaus, valstybės požiūris į rūkymą visais laikais buvo lengviausias iš visų psichoaktyvių medžiagų, tik dabar tai pasikeitė.
„Aš manau, kad su rūkymu, mums reiktų išskirti du blokus: tai yra tie nepilnamečiai, kurie pradeda rūkyti – ką daryti su jais? Ir pilnamečiai, kurie jau rūko – ką su jais daryti? Tai, kad mes matome 50 proc. paprastų cigarečių rūkymo mažėjimo tendenciją iki 18 metų, ir didėjančių elektroninių cigarečių, tai nieko nereiškia. Čia tikriausiai derėtų tik klausimas, tai gal geriau, nei visi tie 50 proc. vartotų įprastas cigaretes?“ – klausia jis.
Taigi, išskirdamas dvi grupes, jis pritaria, kad gali padėti ir palaipsninis žalos mažinimas: Pasak jo, būtent bedūmiai nikotino produktai sveikatos požiūriu yra mažesnė blogybė jau rūkančiam. O kol nėra konkrečių atsakymų, šeimos gydytojo Gintaro Urbono nuomonė – aptakesnė.
„Trumpuoju laikotarpiu galbūt tai galėtų būti būdas. Bėda su visais bedūmiais įrenginiais yra ta, kad jie, palyginus, neseniai atsirado, jų vartojimo pasekmės dar ne taip išryškėjo. Jeigu žmogus yra priklausomas nuo nikotino, jis blogai jaučiasi, darosi ligoniu tada, kai negauna nikotino, tai reiškia, kad jam reikia kažkokios strategijos, kuri mažintų abstinencijos sindromą. Jeigu mes norime nulipti nuo nikotino, tai reiškia, kad mes turime palaipsniui kažkaip tai mažinti. Pakeitimas kaitinamuoju tabaku ar elektroninėmis cigaretėmis – gali būti būdas. Bet yra labai sunku dozuoti tą poveikį,“ – teigia šeimos gydytojas.
Anot jo, visa valstybės politika turi būti paremta labai aiškia ir nuoseklia komunikacija, nes tik taip galima pasiekti stabilų rezultatą. Be to, yra akcizai, kurių dalis gali būti panaudojama rūkymo mažinimui. Na, ir galų gale reikėtų diegti modelį, kad rūkymas nėra kažkas „kieto“.
Sveikatos apsaugos ministerijos psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pastebi, kad nuo šių metų pradžios reikalai pagalbos norintiems mesti rūkyti srityje visgi yra pajudėję.
„Lietuva iš tikrųjų įgyvendina visą kompleksą priemonių, kad būtų gyventojams lengviau mesti rūkyti, tame tarpe yra įkurta ir metimo rūkyti linija 1819. Metimo rūkyti linija pradėjo faktiškai veikti tik šių metų pradžioje, ir šiai dienai mes turime apie 1000 įvykusių konsultacijų. Tokia plėtra numatoma ir toliau. Yra skirtasvalstybės finansavimas šiuo metu iki 2029 m. Labai tikimės, kad bus ir vėliau ši programa tęsiama,“ – teigia I.Rubikas.
Paminėjęs interneto svetainę Nerūkysiu.lt, kurioje galima tiek susižinoti apie visas pagalbos galimybes norintiems mesti rūkyti, tiek ir sužinoti apie rūkymo žalą arba kitus aspektus, susijusius su galimybe mesti rūkyti, jis taip pat užsiminė apie planuojamą tyrimą.
„Yra planuojamas tyrimas kitiems metams, kurio apimtyje, tikimės, bus paskaičiuotas tikslesnis įvairių rūkymo formų paplitimas, priežastys, taip pat neapskaityto tabako gaminių – tai daugiausia kontrabandinių gaminių – paplitimas Lietuvoje. Taip pat ir kai kuriose savivaldybėse jau yra pradėta teikti išplėstinė metimo rūkyti pagalba, t.y. psichologo konsultacijų ciklas tiems, kurie nori mesti rūkyti. Iš tikrųjų, resursų yra, tik ne visada žinome, ką tiksliai daryti tam, kad būtų veiksmingos intervencijos,“ – sako SAM atstovas.
Komentuodamas Eurobarometro duomenis ,kurie rodo, kad Lietuvoje 1 proc. padidėjo rūkančiųjų skaičius Lietuvoje, lyginant su 2020 m., jis taip pat atkreipia dėmesį:
„Pastaruoju metu padidėjo skaičius žmonių, kuriems sėkmingai pavyko mesti rūkyti. Kuo tai galim paaiškinti? Kad iš tikrųjų pastaruoju metu rūkymas keičia savo formas, atsiranda daugiau elektroninių cigarečių paplitimas, kaitinamojo tabako gaminių paplitimas ir tai pritraukia naujus vartotojus.
Šiuo metu nėra patikimų įrodymų, kad bedūmių tabako gaminių vartojimas padeda mesti rūkyti. Tai gali tiesiog prisidėti prie lengvesnių sprendimų rūkyti. Bet taip pat turime kitą statistikos pusę, kad daugėja žmonių, kurie sėkmingai meta rūkyti.
Ir, be abejo, tai yra tik pati pradžia. Galiausiai, dėl rūkymo paplitimo ir ekonominės žalos yra priimtas Vyriausybės nutarimas, kuris nustato stebėsenos sistemą,“ – kalbėjo Ignas Rubikas.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikatos formulė – šeštadieniais 10:30 val. tik per Lietuvos ryto televiziją!
