Du zuikiai vienu šūviu: tyrimas parodė, kas mažina kraujospūdį ir saugo nuo mirtinų širdies ligų

JAV net išleistos mitybos gairės, kuriose vegetariška mityba yra rekomenduojama kaip mitybos būdas, skatinantis sveikatą ir užkertantis kelią ligoms. Tačiau pastebima, kad nuo vegetariškos mitybos atbaido pasenę įsitikinimai.

Norėdami surinkti daugiau mokslinių įrodymų, tyrėjai apžvelgė literatūrą apie vegetarišką ir veganišką mitybą bei jų poveikį kardiometabolinei sveikatai.

Du nauji tyrimai pabrėžia, kad vegetariška ir veganiška mityba gali būti naudinga asmenims, sergantiems 2 tipo diabetu, ir gali sumažinti širdies ligų riziką bendroje suaugusiųjų populiacijoje.

Tyrimas apie 2 tipo diabetą skelbiamas žurnale „Advances in Nutrition“, o širdies ligų tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „American Journal of Preventive Cardiology“.

Mokslininkai išnagrinėjo septynis atsitiktinių imčių kontroliuojamus vegetariškos ir veganiškos mitybos tyrimus, skirtus suaugusiesiems, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, gydyti.

Šiuose tyrimuose, kurie truko vidutiniškai 26 savaites, dalyvavo 770 asmenų, o jų vidutinis amžius svyravo nuo 44 iki 61 metų.

Vegetariška mityba neapima mėsos, paukštienos ir jūros gėrybių, o veganiška – kitų gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui, kiaušinių ir pieno produktų. Šioje apžvalgoje sąvoka „vegetariška“ apima visas rūšis.

Rezultatai leidžia daryti patikimą prielaidą, kad vegetariška mityba padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, nes sumažina hemoglobino A1c 0,40 proc., o kūno masės indeksą – 0,96 proc.

Šios dietos taip pat gali padėti sumažinti vaistų nuo diabeto vartojimą ir apie 10 proc. pagerinti jautrumą insulinui.

Neatrodo, kad vegetariška mityba turėtų reikšmingos įtakos gliukozės kiekiui kraujyje nevalgius, insulino kiekiui nevalgius ar mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekiui.

Tačiau kitose apžvalgose teigiama, kad veganiška ir vegetariška mityba gali padėti sumažinti MTL cholesterolio kiekį, ypač žmonėms, turintiems kardiometabolinių rizikos veiksnių.

Į antrąjį tyrimą mokslininkai įtraukė tik nuo 2018 m. paskelbtas apžvalgas, kurių dauguma buvo stebėjimo pobūdžio.

Po jų analizės paaiškėjo, kad vegetariška mityba 15 proc. sumažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir 8 proc. sumažina mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Veganiška mityba ypač buvo susijusi su geresniais kardiometaboliniais rizikos veiksniais, mažesniais rodikliais, tokiais kaip:

– kraujospūdis;

– MTL cholesterolio;

– trigliceridai;

– kūno masės indeksas (KMI).

Veganiškos mitybos besilaikantiems žmonėms buvo nustatytas mažesnis C-reaktyvinio baltymo – uždegimo žymens, kuris dažnai padidėja sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, – kiekis.

Nors ir trūksta išsamesnių tyrimų, analizės autoriai pažymėjo, kad vegetariška mityba tikriausiai sumažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Moksliniai tyrimai patvirtina vegetariškos mitybos naudą sveikatai, tačiau gajūs išlieka įvairūs mitai – nuo nuogąstavimų dėl baltymų trūkumo iki nuomonės, kad vegetariška mityba yra nuobodi ir nesuteikia valgymo malonumo.

Vienas iš paplitusių įsitikinimų yra tai, kad norint gauti būtinų aminorūgščių, reikia derinti augalinės kilmės baltymus kiekvieno valgio metu. Ši nuostata grindžiama pasenusiais tyrimais.

Dabar žinoma, kad vartojant įvairius augalinės kilmės baltymus per dieną galima užtikrinti, kad gautumėte visas būtinas aminorūgštis.

Tiesa, pasak specialistų, perėjus prie vegetariškos mitybos, reikia skirti dėmesio šiam aspektui. Sveikų baltymų šaltiniai: riešutai, bolivinė balanda, lęšiai ir pupelės.

Kiti paplitę klaidingi įsitikinimai apie vegetarišką ir veganišką mitybą yra tokie, kad ji nesuteikia maistinių medžiagų, yra brangi arba jos sunku laikytis.

Iš tikrųjų, nevalgant mėsos didėja tikimybė negauti pakankamai maistinių medžiagų. Tačiau viskas išsprendžiama, jei mityba yra apgalvota.

Pavyzdžiui, vitamino B12 daugiausia yra gyvūninės kilmės maisto produktuose. Tačiau pakankamą vitamino kiekį galima lengvai palaikyti maisto papildais.

„Stigma taip pat gali kilti dėl kultūrinės pirmenybės mėsai arba dėl to, kad augalinis maistas nėra pakankamai įvairus“, – pridūrė Čikagoje (JAV) įsikūrusio RUSH Sveiko senėjimo instituto mokslininkas Thomasas Hollandas.

Pasak jo, požiūrį pakeisti galima supažindinant žmones su vertingo augalinės kilmės maisto įvairove, pabrėžiant prieinamumą ir akcentuojant naudą sveikatai.

Jei svarstote pereiti prie vegetariškos ar veganiškos mitybos, pasikonsultuokite su gydytoju dietologu, kuris patars, kaip patenkinti savo mitybos poreikius.