Visame pasaulyje yra tiek kavos, tiek arbatos mėgėjų. Tačiau kalbant apie pastaruosius, egzistuoja dvi atskiros žmonių kategorijos – juodosios ir žaliosios arbatos mėgėjai.
Įdomu, kas nutinka kiekvieną dieną geriant žaliąją arbatą. Juk nemažai girdime apie jos galimą naudą žmogaus organizmui.
Visų pirma, daugelis sako pastebintys raminantį ir atpalaiduojantį žaliosios arbatos poveikį.
Viena moteris – Alexa Mellardo – 30 dienų – ryte ir po pietų – bandė gerti žaliąją arbatą kaip pagrindinį kofeino šaltinį ir pranešė apie kasdienio ritualo rezultatus, rašė Eat This, Not That.
Ji jautėsi ne tokia nerami
Kai gėrė kavąm ji jautėsi nerami ir nervinga. Tačiau, kai A.Mellardo perėjo prie žaliosios arbatos, jos rytai tapo mažiau įtempti ir labiau atsipalaidavę.
„Galbūt tai buvo aromato, skonio ir kofeino kiekio derinys žaliosios arbatos puodelyje, kuris taip gaiviai pakeitė situaciją“, – pastebi moteris.
Eksperimento metu ji susidomėjo klausimu, kiek kofeino yra kiekviename gėrime.
JAV maisto ir vaistų administracijos duomenimis, viename 220 miligramų žaliosios arbatos puodelyje yra nuo 30 iki 50 miligramų kofeino, o puodelyje kavos – nuo 80 iki 100 miligramų.
Norėdama kompensuoti energijos trūkumą, ji padidino žaliosios arbatos suvartojimą iki trijų puodelių per dieną.
„Žaliojoje arbatoje yra kofeino, kuris gali laikinai pagreitinti medžiagų apykaitą“, – aiškino registruota dietologė Amy Goodson.
Pasak jos, kofeinas padidina centrinės nervų sistemos aktyvumą ir sustiprina neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir noradrenalinas, išsiskyrimą.
Dėl to gali padidėti budrumas ir pagreitėti medžiagų apykaita, o tai reiškia, kad organizmas sudegina daugiau kalorijų.
Žalioji arbata padėjo jai geriau mąstyti
Dėl šio gėrimo ji taip pat galėjo geriau susikaupti atlikdama kasdienes užduotis.
„Kofeino ir L-teanino, amino rūgšties, esančios žaliojoje arbatoje, derinys gali turėti teigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms“, – aiškino A.Goodson.
Visų pirma, geriant žaliąją arbatą gali padidėti budrumas ir pagerėti nuotaika, nes dingsta nervingumo jausmas, dažnai siejamas su dideliu kofeino kiekiu.
Kai kurie tyrimai rodo galimą apsauginį žaliosios arbatos poveikį nuo neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga.
Ji nuramino skrandį
A.Mellardo turėjo daug skrandžio problemų. Daugelis maisto produktų ir gėrimų trikdė žarnyno funkciją.
„Nors man patinka kavos skonis, tačiau žalioji arbata pasirodė raminantis gėrimas mano skrandžiui ir bendroms žarnyno problemoms spręsti – ir ne veltui“, – pažymėjo A.Mellardo.
Žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, ypač katechinų, kurie, registruotos dietologės teigimu, yra „galingi antioksidantai“.
Jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus organizme, mažina oksidacinį stresą ir uždegimą.
Teigiama, kad tai gali padėti išvengti lėtinių ligų ir senėjimo.
