Apie fizinio aktyvumo, mitybos ir emocinės sveikatos dermę specialistai daugiau papasakos spalio 25–26 d. LITEXPO vyksiančioje „Sveikatos parodoje 2024“, kurios tema – „Kūnas girdi mintis“. Parodoje susibūrę įvairių sričių ekspertai – mokslininkai, gydytojai, psichologai, profesionalūs treneriai – dalinsis teorinėmis žiniomis apie fizinės ir emocinės sveikatos sąsajas, kvies užduoti rūpimus klausimus, atlikti diagnostinius tyrimus bei praktiškai išbandyti įvairias sveikatingumo praktikas.
Vos pora valandų per savaitę gali apsaugoti nuo vėžio
Lietuvos Sveikatos Universiteto bei Vilniaus universiteto profesoriaus, biomedicinos mokslų daktaro Arūno Emeljanovo teigimu, lietuvių fizinis aktyvumas pasauliniame kontekste yra vidutiniškas – tik apie trečdalis tautiečių reguliariai juda tiek, kiek reikėtų.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, suaugusiems žmonėms patartina skirti mažiausiai 150 min. vidutiniam arba 75 min. – dideliam fiziniam aktyvumui per savaitę bei bent du kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančių pratimų.
„Vidutiniu fiziniu aktyvumu laikomas bėgimas, kai judėdamas žmogus jaučiasi gan komfortiškai ir, pavyzdžiui, gali kalbėtis. Tuo metu didelis fizinis aktyvumas – kai bėgdamas žmogus rausta, jam nepatogu kalbėti“, – sako profesorius.
Pasak jo, kasmet atsiranda naujų mokslinių tyrimų, pagrindžiančių fizinio aktyvumo naudą – nuo nerimo ir streso lygio kontrolės iki prevencijos vėžiniams susirgimams.
„Jau įrodyta, kad fizinis aktyvumas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir emocinę, psichologinę būklę, stiprina kognityvinius gebėjimus. Pavyzdžiui, pertraukos tarp darbų metu skyrus laiko fizinei veiklai, tampa lengviau atlikti protines užduotis. Taip pat atsiranda vis daugiau įrodymų, kad aktyvumas netgi gali apsaugoti nuo tam tikrų vėžio formų“, – sako prof. A. Emeljanovas.
Svarstydamas, ar judėjimas yra svarbesnis nei tinkama mityba, profesorius kategoriškas – negalima jų atskirti.
„Jeigu sporto treneris jums sako, kad sudarys tokį treniruočių planą, kurio laikydamiesi galėsite valgyti viską, arba dietologas žada sudaryti tokį meniu, kuris leis mesti svorį nesportuojant – bėkite nuo jų kuo toliau“, – teigia prof. A. Emeljanovas.
Kontroliuoti cukraus kiekį – ir atsipalaidavimo technikomis
Lietuvos Sporto Universiteto docentė, biomedicinos mokslų daktarė, dietistė Sandrija Čapkauskienė priduria, kad fizinis aktyvumas taip pat gali padėti išlaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, kuris yra gyvybiškai svarbus energijos gamybai, smegenų veiklai, medžiagų apykaitos pusiausvyrai ir imunitetui.
„Tiek aerobinės (pvz., ėjimas, bėgimas), tiek pasipriešinimo treniruotės (pvz., svorių kilnojimas) padeda mažinti gliukozės kiekį, nes didina jos įsisavinimą veiklos metu ir po jos. Žinoma, vien tik aktyvumo nepakanka. Rekomenduojama atsisakyti saldžių gazuotų gėrimų, saldumynų, į racioną įtraukti daugiau skaidulų turinčių produktų (viso grūdo, ankštinių, riešutų, sėklų), gerti pakankamai vandens“, – sako ji.
Pasak doc. dr. S. Čapkauskienės, su sutrikusiu gliukozės reguliavimu yra susijęs netgi lėtinis stresas ir prastas miegas.
„Streso hormonai, tokie kaip kortizolis, didina cukraus kiekį kraujyje, o miego trūkumas gali pabloginti jautrumą insulinui. Užtikrinkite 7–8 valandų kokybišką miegą per naktį ir valdydami stresą atsipalaidavimo technikomis, pavyzdžiui, meditacija ar gilaus kvėpavimo pratimais, galėsite stipriai pagerinti gliukozės kontrolę. O tai gali sulėtinti senėjimo procesus, sumažinti lėtinių ligų riziką ir pailginti gyvenimo trukmę“, – sako S. Čapkauskienė.
Daugiau apie fizinę ir psichinę sveikatą bei jų sąsajas bus galima sužinoti jau kitą savaitgalį LITEXPO vyksiančioje Sveikatos parodoje.
Parodoje vyks Sveikatos forumas, kuriame ekspertai dalinsis žiniomis apie streso valdymą, sveikų įpročių formavimą, perdegimą, emocijas darbe, vyriškumo stereotipus, priklausomybes, vaikų auklėjimą. Taip pat bus įkurta Treniruočių erdvė, kurioje Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų asociacijos nariai kvies išbandyti įvairias sporto šakas ir atrasti sau tinkamiausią. Harmonijos erdvėje bus galima susipažinti su atsipalaidavimo technikomis – nuo meno, muzikos, šokio terapijos iki kvėpavimo pratimų.
Parodos metu taip pat vyks Geros savijautos mugė, kurioje bus galima atlikti įvairius diagnostinius tyrimus bei įsigyti sveikatingumo prekių bei paslaugų. European Life Science & Knowledge Institute (ELSKI) erdvėje visi parodos lankytojai bus kviečiami sužinoti apie medicinos naujoves, gauti patarimų medicinos, teisės ar sveikos gyvensenos klausimais bei pasimatuoti savo kūno masės indeksą ar cukraus kiekį kraujyje.
Naudojantis „Mindletic“ sukurtu įrankiu, visos parodos metu lankytojai bus kviečiami anonimiškai reflektuoti savo patirtį bei vystyti emocinį intelektą, kuris svarbus perdegimo prevencijai, emociniam atsparumui, sąmoningumui ir konstruktyviam elgesiui sudėtingose situacijose.
