Bėda, kad šią teoriją pagrindžiantys tyrimai buvo atliekami su gyvūnais. Todėl mokslininkai susilaiko nuo drąsių patarimų žmonėms, ypač kai kalbama apie valgymo sutrikimus ir bendrą fizinę sveikatą.
Velnias slypi detalėse
Protarpinis badavimas, kai ribojamas suvartojamų kalorijų kiekis, buvo pasiūlytas kaip potencialiai tvaresnis ir praktiškesnis žmonių mitybos modelis. Tačiau, nors ir įrodyta, kad tai veiksmingas svorio metimo metodas, jo poveikis gyvenimo trukmei iš esmės neištirtas.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature“, mokslininkai ištyrė beveik 1000 genetiškai skirtingų pelių, kad palygintų kalorijų ribojimo ir protarpinio badavimo poveikį bendrai sveikatai ir išgyvenamumui.
„Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti pagrindines senėjimo biologijos problemas ir suprasti, kaip genetiškai įvairios pelės (panašesnės į žmones nei standartinės pelės) reaguotų į intervencijas, kurios pratęsia gyvenimą“, – pasakojo vyresnysis ir pagrindinis tyrimo autoriai Gary Churchillis ir Andrea Di Francesco.
Pelėms atsitiktine tvarka buvo paskirta viena iš penkių dietų: neribota galimybė gauti maisto; badavimas vieną dieną per savaitę; badavimas dvi dienas iš eilės per savaitę; kalorijų apribojimas 20 proc.; ir kalorijų apribojimas 40 proc.
Visi mitybos apribojimai buvo susiję su ilgesne pelių gyvenimo trukme, o atsakas buvo proporcingas apribojimo laipsniui. Tačiau, pasak mokslininkų, velnias slypi detalėse.
„Pritaikius mitybos apribojimą pelių gyvenimo trukmė vidutiniškai pailgėjo, jos apskritai buvo sveikos, tačiau buvo ir žalingo poveikio požymių – žemesnė kūno temperatūra, maisto paieškos elgesys, kraujo ir imuninės sistemos pokyčiai, rodantys, kad jos bus jautrios infekcijoms“, – nurodė tyrimo autoriai.
Tačiau mitybos apribojimo nauda pelėms buvo skirtinga. Manoma, kad genetika turėjo maždaug tris kartus didesnę įtaką gyvenimo trukmei nei mitybos intervencija.
Žmonėms to nepataria
Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad nors mitybos apribojimas buvo susijęs su įvairių medžiagų apykaitos rodiklių, pavyzdžiui, gliukozės kiekio kraujyje ir kūno riebalų, pagerėjimu, tai nebuvo tiesiogiai susiję su gyvenimo trukmės pailginimu.
„Medžiagų apykaitos pagerėjimas yra teigiamas dalykas, nepriklausomai nuo to, ar jis prisideda prie sveiko senėjimo, ar ne, – pabrėžė tyrimo autoriai. – Šiuolaikinėje visuomenėje medžiagų apykaitos ligos yra rimta sveikatos problema“.
Taigi, ką surinkti duomenys reiškia mums?
„Šiame tyrime su pelėmis naudotos mitybos intervencijos nebūtų toleruojamos žmonių“, – pripažino jo autoriai.
Pasak tyrėjų, netgi švelnesnis vienos dienos badavimas ar 20 proc. kalorijų apribojimas nėra praktiška ir ilgalaikė išeitis žmonėms.
Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų patvirtinta, ar bet koks mitybos ribojimas gali padėti prailginti žmonių gyvenimo trukmę.
Parengta pagal „Newsweek“ inf.
